„Gali būti, kad, jei tiesiogiai nukentės Rusijos lėktuvai ar kariuomenė, sulauksime kontratakos“, o jos taikiniu gali būti pasirinktas „laivas ar lėktuvas“, sako ekspertų grupės iš Rusijos „Tarptautinių santykių taryba“ narys Ivanas Timofejevas.

Nors būtent tokio scenarijaus išsipildymo tikimybė ir „nedidelė“ ir kelti panikos neverta, ji visgi įmanoma: „Esame gana pavojingoje padėtyje. Didžiausia problema – elementarus komunikacijos stygius“.

Buvęs MI6 vadovas seras Johnas Sawyeris taip pat pabrėžia, jog yra pavojus, kad Rusija mano, jog „Vakarai į ją nusitaikė“. Tokią išvadą Kremlius esą pasidarė į vieną suplakęs Vakarų reakciją į įvykius Sirijoje, reakciją į Skripalių šeimos apnuodijimą Solsberyje ir papildomas naujas sankcijas Rusijos piliečiams.

J. Sawyeris taip akcentuoja „kokybiškos komunikacijos“ svarbą ir priduria: „Tik ne tviteryje“. Tai buvo užuomina į JAV prezidento Donaldo Trumpo pamėgtą bendravimo formatą.

E. Macronas sako turintis Sirijos cheminės atakos „įrodymų“ ir žada į juos reaguoti

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad reaguos į turimus „įrodymus“, jog Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas panaudojo cheminį ginklą, „mūsų pasirinktu laiku“.

„Mes turime įrodymų, kad praėjusią savaitę buvo panaudoti cheminiai ginklai, bent jau chloro dujos, ir kad juos panaudojo Basharo al Assado režimas“, – sakė E. Macronas interviu Prancūzijos televizijai TF1.

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad kasdien palaiko kontaktą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jie kartu apsispręs dėl savo atsako „pasirinktu laiku, kai nuspręsime, kad jis bus naudingiausias ir efektyviausias“.

E. Macronas, kuris anksčiau yra sakęs, kad cheminio ginklo panaudojimu Sirijoje buvo peržengta raudona linija, pareiškė, jog vienas iš jo tikslų Sirijoje yra „atimti iš režimo galimybę vykdyti chemines atakas“.

Tačiau prancūzų lyderis pakartojo, kad norėtų išvengti „eskalacijos“.

Prancūzija jokiais būdais neleis eskalacijos ir nieko, kas pakenktų stabilumui regione, bet negalime leisti (egzistuoti) tokiems režimams, kurie mano galintys blogiausiais būdais pažeidinėti tarptautinius įstatymus ir likti nenubausti“, – sakė jis.

Vokietija neprisidės prie galimų karinių veiksmų Sirijoje

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, jog jos šalis neprisidės prie galimų karinių veiksmų Sirijoje, tačiau remia žinutę, kad cheminių ginklų naudojimas yra nepriimtinas.

Kanclerė pabrėžė, kad svarbu yra turėti bendrą poziciją dėl numanomos praėjusią savaitę Dumoje surengtos cheminės atakos, dėl kurios Vakarai kaltina Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas. Ji taip pat sakė, kad anksčiau ketvirtadienį ji kalbėjosi su Prancūzijos lyderiu E. Macronu.

Vokietija nedalyvaus galimuose kariniuose veiksmuose; noriu dar kartą aiškiai pasakyti, kad nėra jokių sprendimų, bet mes matome – ir tam pritariame – kad viskas daroma siekiant nusiųsti signalą, jog šitas cheminių ginklų naudojimas nėra priimtinas“, – sakė A. Merkel Berlyne.

Rusijos kariai Damaske

Vokietijos kanclerė taip pat sakė, kad dabar yra akivaizdu, jog Sirijos režimas nesunaikino savo cheminio ginklo atsargų.

„Dabar privalome pripažinti, jog yra akivaizdu, kad (cheminių ginklų) sunaikinimas visiškai neįvyko“, – sakė A. Merkel.

2013 metais Damaskui pavyko išvengti amerikiečių ir prancūzų oro smūgių dėl įtariamos zarino atakos, nes režimas sutiko atsisakyti savo cheminių ginklų atsargų.

Th. May: cheminių ginklų naudojimas Sirijoje negali likti be atsako

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May trečiadienį pareiškė, kad „visi ženklai“ rodo, jog Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos atsakingos už praeitą savaitgalį įvykdytą numanomą cheminę ataką sukilėlių kontroliuotame Dumos mieste.

Šis pareiškimas pabrėžė didėjanti Jungtinės Karalystės nusiteikimą prisidėti prie sąjungininkų potencialių karinių veiksmų prieš Damasko režimą.

Th. May paskelbė, kad ketvirtadienio popietę įvyks nepaprastasis jos kabineto posėdis, per kurį ketinama aptarti padėtį Sirijoje. Kaip praneša dienraštis „The Daily Telegraph“, ministrė pirmininkė jau davė įsakymą Britanijos povandeniniams laivams užimti pozicijas arčiau Sirijos, raketų pasiekiamu atstumu.

Faktas, kad premjerė sušaukė kabineto posėdį, rodo, kad Th. May gali nuspręsti apeiti parlamentą ir nesiekti jo sutikimo surengti karinių smūgių.

Karališkųjų oro pajėgų bazė Kipre
Foto: AP / Scanpix

Anot žiniasklaidos pranešimų, B. al Assadas jau pradėjo perkėlinėti savo arsenalą toliau nuo oro pajėgų bazių, galinčių tapti smūgių taikiniais.

Th. May anksčiau trečiadienį sakė, kad vyriausybė tebevertina, kas yra atsakingas už ataką Dumoje. Britanija, bendradarbiaudama su sąjungininkai, aiškinasi, kas nutiko, ir „mes sparčiai artėjame supratimo link“, premjerė sakė lankydamasi Anglijos mieste Birmingame.

„Yra visi požymiai, kad atsakingas Sirijos režimas, – sakė Th. May. – Dirbsime su savo artimiausiais sąjungininkais, (kad nuspręstume), kaip galime užtikrinti, kad atsakingieji būtų patraukti atsakomybėn, ir kaip ateityje galėtume užkirsti kelią bei atgrasyti humanitarinę katastrofą, kylančią iš cheminių ginklų naudojimo.“

JAV, Prancūzija ir Britanija tarėsi dėl galimybės artimiausiomis dienomis panaudoti karinę jėgą prieš Siriją, o prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per „Twitter“ pareiškė, kad į įtariamą karo nusikaltimą bus atsakyta raketomis.

Th. May dar nepatvirtino, ar Britanija tiesiogiai dalyvautų potencialioje operacijoje, bet pareiškė, kad „besitęsiantis cheminių ginklų naudojimas negali likti be atsako“.

Ji pasmerkė Rusiją, vetavusią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriuo buvo siūloma įkurti naują komisiją, turinčią nustatyti, kam tenka atsakomybė už ataką Dumoje. Premjerė nurodė, kad Maskvos žingsnis sukūrė padėtį, kai „Jungtinių Tautų tyrimams dabar negali būti jokio vaidmens“.

Rusijos kariai Damaske

Th. May nėra teisiškai įpareigoti gauti parlamento sutikimą imtis karinių veiksmų, nors yra įprasta, kad įstatymų leidėjams suteikiama galimybė balsuoti.

Jungtinės Karalystės parlamentas iki pirmadienio atostogauja, bet įstatymų leidėjai galėtų būti sukviesti į nepaprastąją sesiją.

2013 metais parlamentas atmetė tuomečio premjero Davido Camerono raginimą surengti aviacijos smūgių atsakant į Sirijoje įvykdytą kitą cheminę ataką.

Šįkart kai kurie įstatymų leidėjai irgi išreiškė abejonių dėl galimybės imtis karinių veiksmų, bet kiti dabar laikosi pozicijos, kad 2013 metais parlamentas priėmė klaidingą sprendimą.

Leiboristų partijos deputatė Emma Reynolds, kurios partija padėjo užkirsti kelią D. Camerono 2013 metais planuotam smūgiui, sakė, kad anuomet nesugebėjimas imtis veiksmų sukūrė „pavojingą precedentą“.

Maskva perspėjo Vakarus

Maskva ketvirtadienį paragino Vakarus „rimtai apsvarstyti“ grasinimų Sirijai padarinius, JAV ir Prancūzijai paskelbus apie galimą karinį atsaką į numanomą cheminę ataką Dumos mieste.

„Raginame (...) tarptautinės bendruomenės narius rimtai apsvarstyti galimus tokių kaltinimų, grasinimų ir ypač veiksmų (prieš Siriją) padarinius“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.