Vašingtonas kaltina Sirijos prezidentą Basharą al Assadą dėl dešimčių žmonių gyvybes nusinešusios cheminio ginklo atakos sukilėlių kontroliuojamame Dumos mieste Rytų Gutoje. Donaldas Trumpas neatmetė karinių veiksmų prieš Sirijos vyriausybę galimybės.
„Visiška parengtis paskelbta Sirijos pajėgose visuose kariniuose aerodromuose, didelėse bazėse Damaske ir jo rajonuose, Homse bei Latakijos ir Tartuso pakrančių regionuose - baiminantis galimų JAV ir kitų valstybių atakų“, - agentūrai dpa sakė Rami Abdelas Rahmanas, Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro vadovas.
Šio biuro skelbiamos informacijos praktiškai neįmanoma patikrinti, tačiau praeityje ji dažnai buvo teisinga.
Kariškiai imasi papildomų atsargumo priemonių, susijusių su karinių bazių saugumu, ir stiprina savo pozicijas, pranešė liudininkai.
Viena aktyvistų organizacija skelbia, kad Irano kariškiai ir judėjimas „Hizbollah“ evakavo savo pozicijas Abu Kamalio rajone Irako pasienyje.
Anksčiau televizija „CNN Turk“ pranešė, kad JAV eskadrinis minininkas „Donald Cook“, apginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistema „Aegis“, per maždaug 100 km priplaukė prie Sirijos Tartuso miesto, kur yra Rusijos karinio laivyno aprūpinimo bazė.
Vakarų žiniasklaidos duomenimis, artimiausiu metu prie „Donald Cook“ prisidės raketinis eskadrinis minininkas „Porter“.
Kaip rodo Vakarų aviacijos surinkti žvalgymo duomenys, Rusija į Sirijos Hmeimimo oro pajėgų bazę nusiuntė du patrulinius priešlaivinius lėktuvus Il-38, be to, prie Sirijos krantų skraido rusų lėktuvas А-50 su oro kontrolės ir įspėjimo sistema, dislokuotas Hmeimimo bazėje.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad reaguodamos į tikėtiną cheminę ataką Dumoje netoli Damasko, JAV pradėjo rengti smūgio Sirijai sąlygas.
JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos ambasadorius cheminio ginklo ataką Sirijoje pavadino sukilėlių inscenizuotu incidentu, o pranešimus apie tai - „melagingomis žiniomis“. Rusų tyrėjai esą nerado jokių tokios atakos įrodymų.
Kremlius: JAV atsisako susitaikyti su tikrove
Kremlius antradienį apkaltino Vašingtoną atsisakant susitaikyti su tikrove dėl įtariamos cheminės atakos Sirijos sukilėlių kontroliuojamame mieste, kurios įrodymų, pasak Maskvos, nėra.
„Matote nekonstruktyvią poziciją, kurią užėmė kai kurios šalys, įskaitant JAV. Jos a priori atsisako susitaikyti su tikrove“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pažymėjo, kad „nė viena iš jų nekalba apie nešališko tyrimo būtinybę“, ir sakė, kad tai apriboja Rusijos diplomatines galimybes, bet ji tęs „aktyvų darbą diplomatiniame fronte“.
D. Peskovas kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pažadėjus „prievartinį“ atsaką į naujausią numanomą cheminę ataką ir užsiminus, kad labai greitai bus priimtas sprendimas dėl karinių veiksmų.
Kremliaus atstovas sakė, kad kol kas nėra susitarimo dėl siūlomo D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo datos.
Rusijos ambasadorius JT pirmadienį perspėjo, kad karinės jėgos panaudojimas prieš Siriją gali turėti „rimtų atgarsių“.
Rusijos gynybos ministerija filmuotą medžiagą apie cheminės atakos aukas pavadino „dar viena klastote“. Maskvos praktika yra sakyti, kad sukilėliai rengia atakas norėdami diskredituoti prezidento Basharo al Assado režimą, kurį karinėmis priemonėmis remia Rusija.
Gynybos ministerija paskelbė, kad jos specialistai aplankė ligonines Dumoje, bet nerado jokių cheminės atakos įrodymų.
Užsienio reikalų viceministras Michailas Bogdanovas antradienį sakė, kad „ieškant preteksto karinės jėgos panaudojimui naudojamos klastotės ir išgalvotos istorijos“. Viceministrą citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Mes tai laikome visiškai nepriimtinu ir itin pavojingu (dalyku)", – sakė M. Bogdanovas.
Šaltiniai: Sirijoje esančios Rusijos pajėgos slopina Amerikos bepiločių lėktuvų signalus
Sirijoje dislokuotos Rusijos pajėgos blokuoja kai kurių virš šios šalies skraidančių JAV bepiločių lėktuvų signalus ir trikdo amerikiečių karines operacijas, antradienį pranešė Jungtinių Valstijų televizija „NBC News“, remdamasi šaltiniais kariuomenėje.
Jų duomenimis, slopinti amerikiečių dronų signalus rusų kariai pradėjo prieš kelias savaites, pasirodžius pranešimų apie potencialaus cheminio ginklo panaudojimo atvejus Sirijos sukilėlių kontroliuotame Rytų Gutos anklave šalia Damasko.
NBC pranešime sakoma, kad Rusijos kariškiai buvo susirūpinę, kad amerikiečių pajėgos ketina surengti atsakomųjų smūgių dėl tų atakų, todėl pradėjo trikdyti tame regione skraidančių JAV bepiločių lėktuvų naudojamus Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) signalus.
Teksaso universiteto Radionavigacijos laboratorijos vadovas Toddas Humphreys (Todas Hamfris) sakė NBC, kad „daugumos dronų GPS imtuvai gali būti gana lengvai užblokuoti“ ir kad dėl tokių veiksmų orlaivių veikla gali būti sutrikdyta arba kad jie netgi gali sudužti.
„Mažų mažiausiai jie gali rimtai supainioti“ ant žemės dirbantį drono operatorių, jeigu bus gaunami klaidingi duomenys apie orlaivio padėtį, pridūrė T. Humphreys.
Pasak eksperto, pirmosios Rusijos kariškių pastangos trikdyti dronų signalus buvo užfiksuotos prieš ketverius metus vykstant konfliktui Rytų Ukrainoje. T. Humphreys sakė, kad tuo metu Jungtinių Tautų žvalgybos orlaivių darbas kelias dienas buvo užblokuotas.
JAV Gynybos departamentas dėl operacijų saugumo priežasčių neatskleidė, ar dėl šio trikdymo sudužo kokių nors orlaivių, nurodė NBC.
„JAV kariuomenė užtikrina pakankamas atsakomąsias priemones ir apsaugą, kad užtikrintų mūsų pilotuojamų ir bepiločių orlaivių, mūsų pajėgų ir jų palaikomų misijų saugumą“, – sakė Pentagono atstovas Ericas Pahonas (Ericas Pehonas).
Vis dėlto vienas pareigūnas patvirtino NBC, kad Rusijos veiksmai daro poveikį JAV kariuomenės operacijoms Sirijoje.
Pasak šaltinių, rusų kariškių naudojama elektroninių signalų trikdymo įranga labai pažangi ir paveikia netgi kai kuriuos užšifruotus signalus bei nuo slopinimo apsaugotus imtuvus. Tačiau iki šiol paveikti tik nedideli žvalgybos orlaiviai, daug mažesni už bepiločius lėktuvus „Predator“ ir „Reaper“, galinčius nešti valdomąsias raketas.
D. Trumpas žada „prievartinį“ atsaką po atakos Sirijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį ketina apsispręsti dėl galimo karinės jėgos panaudojimo prieš Sirijos režimą, pažadėjęs „prievartinį“ atsaką į naujausią numanomą cheminę ataką per šią šalį krečiantį kruviną pilietinį karą, nors Damasko sąjungininkė Sirija griežtai perspėjo nežengti tokio žingsnio.
Jungtinės Valstijos, palaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, sakė esančios pasiruošusios veikti su Jungtinių Tautų mandatu arba be jo.
Tuo metu JT Saugumo Taryba jau antradienį turėtų balsuoti dėl JAV ir Rusijos atskirai parengtų pasiūlymų, kaip turėtų būti tiriamos numanomos cheminės atakos Sirijoje.
D. Trumpas pirmadienį tarėsi su savo kabineto nariais, o vėliau dalyvavo vakarienėje su kariuomenės vadais. Prezidentas žurnalistams sakė, kad „turime daug karinių priemonių, ir jums gana greitai pranešime... galbūt po įvykio.“
Vašingtonas ir Maskva išdėstė labai skirtingas pozicijas per audringą nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį. Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia perspėjo, kad JAV karinių veiksmų tikimybė yra „labai, labai pavojinga“.
V. Nebenzia atmetė JAV raginimą tarptautinei organizacijai suformuoti tyrėjų grupę ir nustatyti, kas kaltas dėl, anot gelbėtojų, „atakos nuodingomis chloro dujomis“, šeštadienio vakarą įvykdytos Dumos anklave netoli Damasko.
Tačiau JAV ambasadorė Nikki Haley sakė, kad „pasaulis privalo pamatyti įvykdytą teisingumą“.
„Istorija tai užfiksuos kaip momentą, kai Saugumo Taryba įvykdė savo pareigą arba kai pademonstravo savo visišką nesugebėjimą apsaugoti Sirijos žmones“, – pareiškė N. Haley.
Diplomatai sakė, kad Jungtinės Valstijos spaudžia antradienį balsuoti dėl Vašingtono parengto rezoliucijos projekto, numatančio, jog turi būti įkurta cheminių atakų Sirijoje tyrimo komisija, bet Rusija šį pasiūlymą gali blokuoti.
Balsavimas JT Saugumo Taryboje turėtų įvykti antradienį 15 val. Niujorko (22 val. Lietuvos) laiku.
D. Trumpas pasmerkė „šiurpią ataką“ ir pažadėjo „prievartinį“ atsaką.
„Sprendimą priimsime šį vakarą arba labai greitai po to“, – jis sakė žurnalistams.
Gelbėtojai ir medikai Dumoje sakė, kad daugiau kaip 40 žmonių mirė po įtariamos nuodingųjų dujų atakos prieš paskutinę sukilėlių kontroliuojamą teritoriją buvusioje opozicijos tvirtovėje Rytų Gutoje.
Ši teritorija kelias pastarąsias savaites buvo intensyviai bombarduojama režimo pajėgų, o lankymasis joje smarkiai ribojamas, todėl naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti pranešimų apie numanomą cheminę ataką.
Praeitų metų balandį D. Trumpas nurodė smogti sparnuotosiomis raketomis vienai Sirijos oro pajėgų bazei, iš kurios anksčiau buvo surengta cheminė ataka, JT stebėtojų vėliau susieta su Sirijos prezidento Basharo al Assado režimu.
„Labai pavojinga“
Po šio baudžiamojo smūgio Jungtinių Valstijų pajėgos nebuvo labiau įtrauktos į Sirijos pilietinį karą. Raketų ataka taip pat neatgrasė Sirijos vyriausybės ir ją remiančios Rusijos ir Irano nuo tolesnių kampanijų prieš sukilėlių grupes.
Be to, bet kokie nauji kariniai veiksniai gali išprovokuoti atvirą konfliktą su Rusija. Maskva, kaip ir Teheranas, yra dislokavusi Sirijoje savo pajėgas, padedančias B. al Assado režimui.
V. Nebenzia, atkartodamas anksčiau Kremliaus išsakytus perspėjimus, sakė: „Sprendžiat pagal tai, ką dabar girdime, bijau, kad žvelgiame į karinį variantą, ir tai yra labai, labai pavojinga.“
Anksčiau D. Trumpas, paklaustas, ar Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka kokia nors atsakomybė už naujausią ataką, pareiškė: „Visi sumokės kainą. Jis sumokės. Visi sumokės.“
Vašingtono pagrindiniai sąjungininkai Europoje palaikė pranešimus, rodančius B. al Assado režimo kaltę.
D. Trumpas antrąkart per pastarąsias dvi dienas pasikalbėjo telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl numanomų atakų Sirijoje. Jiedu išreiškė „troškmą, kad tarptautinė bendruomenė pateiktų griežtą atsaką dėl šių naujų cheminio ginklo draudimo pažeidimų“, pranešė Eliziejaus rūmai.
Londonas nurodė, kad Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriaus pareigas einančiu Johnu J. Sullivanu. Jiedu sutarė, kad „šiai atakai būdingi visų ankstesnių Assado režimo įvykdytų atakų cheminiais ginklais požymiai“.
Pradėtas tyrimas
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) nurodė, tirianti pareiškimus apie įtariamą cheminę ataką Dumoje, bet kol kas atlikta tik „preliminari analizė“.
Sirijos režimas nuo vasario 18-osios vykdė puolimą prieš Rytų Gutą. Per šią operaciją žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. civilių, o sukilėliai buvo išstumti iš 95 proc. teritorijos, išskyrus paskutinę tvirtovę – Dumą.
Atsikovojusi didžiąją dalį Rytų Gutos, Sirija ir Rusija praeitą mėnesį susitarė su sukilėliais dėl dviejų jų pasitraukimo etapų. Per juos evakavosi 46 tūkst. kovotojų ir civilių.
Po įtemtų derybų, režimui tęsiant bombardavimus, valstybinė žiniasklaida sekmadienį paskelbė, kad buvo susitarta, jog grupuotės „Jaish al Islam“ kovotojai per 48 valandas paliks Dumą ir paleis įkaitus.
Grupė „Jaish al Islam“ laikytų belaisvių naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atvežti į Damaską, nurodė valstybinė naujienų agentūra SANA.
Per lygiagrečiai vykdomą operaciją 65 autobusai, vežantys kovotojus ir civilius, išvyko iš Gutos priemiesčių į Sirijos šiaurės vakarus, nurodė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Skamba perspėjimai
Prancūzija imsis atsakomųjų priemonių, jeigu bus įrodyta, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas yra atsakingas už neseniai įvykdytą numanomą cheminę ataką sukilėlių kontroliuojamame anklave netoli Damasko, antradienį pranešė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux.
„Jeigu buvo peržengta raudona linija, bus atsakas“, – sakė jis radijui „Europe 1“. B. Griveaux pridūrė, kad žvalgybinė informacija, kuria pasidalijo prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „teoriškai patvirtina cheminių ginklų panaudojimą“.
Pirmadienį vakare abu lyderiai telefonu vėl aptarė naujausią įtariamą cheminę ataką Sirijos pilietiniame kare, šeštadienį įvykdytą Dumos mieste netoli Damasko. Gelbėtojai ir medikai Dumoje sakė, kad po įtariamos nuodingų dujų atakos šioje paskutinėje sukilėlių teritorijoje Rytų Gytoje mirė daugiau kaip 40 žmonių. Prancūzija ne kartą perspėjo, kad cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje įrodymai yra „raudona linija“, kuri išprovokuotų prancūzų smūgius Sirijos vyriausybinėms pajėgoms.
D. Trumpas savo ruožtu pirmadienį sakė, kad „turime daug karinių priemonių, ir jums gana greitai pranešime... galbūt po įvykio.“
Pernai balandį, po ankstesnės cheminės atakos, dėl kurios Jungtinių Tautų stebėtojai vėliau kaltino B. al Assado režimą, D. Trumpas surengė sparnuotųjų raketų smūgį vienai Sirijos oro pajėgų bazei.
Kinija perspėja nesiimti karinių veiksmų Sirijoje
Kinija antradienį perspėjo nesiimti karinių veiksmų Sirijoje, JAV prezidentui D. Trumpui pažadėjus „prievartinį“ atsaką į naujausią numanomą cheminę ataką pilietinio karo draskomoje šalyje.
Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose pradėdamas savo kabineto posėdį, D. Trumpas pasmerkė mažiausiai 40 gyvybių nusinešusią „šiurpią ataką“ prieš nekaltus sirus sukilėlių mieste Dumoje ir pažadėjo „svarbų sprendimą“ per „artimiausias 24–48 valandas“ .
Sirijos režimas ir jo sąjungininkė Rusija atmetė pranešimus apie cheminę ataką; prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo nesiimti jokių „provokacijų ir spėlionių šiuo klausimu“.
D. Trumpas, kuris praėjusiais metais po kitos įtariamos cheminės atakos surengė raketinę ataką prieš vieną Sirijos oro pajėgų bazę, sekmadienį perspėjo, kad teks sumokėti „didelę kainą“.
Pirmadienį ši krizė buvo aptarta per skubiai sušauktą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, be to, JAV išplatino rezoliucijos projektą dėl naujo nepriklausomo cheminių atakų Sirijoje tyrimo.
Antradienį per eilinę trumpą spaudos konferenciją Pekine Užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas sakė, kad jo šalis „nepritaria savavališkam jėgos naudojimui ar grasinimams (panaudoti) jėgą“.
Kol nebus atliktas „išsamus, nešališkas ir objektyvus tyrimas“, jokia šalis neturėtų „iš anksto nuspręsti rezultatų ir bet kaip daryti išvadų“, sakė atstovas.
„Karinės priemonės mūsų niekur nenuves“, – pabrėžė jis.
Kinija yra priklausoma nuo naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų, bet ilgą laiką nesistengė kištis į šio regiono ginčus ir tik neseniai pradėjo plėsti savo vaidmenį, be kita ko, priėmė Sirijos vyriausybės ir opozicijos aukšto rango delegacijas.
Pekinas nuolat sako, kad šiai krizei reikia „politinio sprendimo“, bet daug kartų vetavo JT Saugumo Tarybos priemones, kuriomis siekta spręsti konfliktą. Tarp tų priemonių buvo ir karo nusikaltimų Sirijoje tyrimas.
