Apie tai vaizdo įraše, kurį nufilmavo kaip kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, papasakojo Julija Sinicyna – vienos lėktuvu skirdusios keleivės duktė.

„Esu lėktuvo An-148 katastrofos vietoje. Lauke nematyti nė vieno darbininko. Čia gali ateiti kas tik nori. Voliojasi lėktuvo, žmonių kūnų fragmentai. Pati mačiau žmogaus ausis. Jau ir atitinkamą kvapą galima užuosti. Nesuku įsivaizduoti, kokį. Taip elgtis nežmoniška. Niekas nekreipia į mus jokio dėmesio“, – sakė mergina, kreipdamasi į šalies vadovą.

Remiantis jos žodžiais, vieta, kurioje sudužo lėktuvas, šiuo metu nėra aptverta. J. Sinicyna paprašė V. Putino pasirūpinti, kad problema būtų kaip nors išspręsta.

Mergina taip pat pažadėjo nesitraukti iš tragedijos vietos tol, kol ji bus aptverta.

Kitame išplatintame vaizdo įraše J. Sinicyna taip pat demonstruoja vietą, kurioje nukrito lėktuvas, ir pasakoja apie tai, kad pati savo akimis matė asmeninius žuvusių reiso keleivių daiktus.

„Viskas kaip buvo, taip ir liko. Niekas nepasikeitė. Čia tiesiog sąvartynas. Tai tikras košmaras. Neišmanau, ką daryti. Bijau net įsivaizduoti, ką konkrečiai dabar mindau“, – kalba mergina, bandydama išreikšti savo emocijas.

Kiek anksčiau asmeniniame „YouTube“ tinklaraštyje vienos iš žuvusių lėktuvo keleivių duktė pranešė, kad praėjusį penktadienį, balandžio 6 d., lankėsi pamaskvėje įvykusios lėktuvo katastrofos vietoje, nes norėjo nunešti gėlių prie ten įrengto memorialo.

Apie matytus lėktuvo fragmentus ir žuvusiųjų kūnų liekanas mergina pranešė Rusijos tyrimų komitetui. Po dviejų su puse valandų į tą vietą atvyko Uljanovskojos kaimo tipo gyvenvietės Maskvos srityje vadovas Sergejus Anurjevas, Tyrimų komiteto darbuotojai ir vietinio Nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinio atstovai.

„Mes stebėjomės, bet niekas nesugebėjo atsakyti į mūsų klausimus. Vėliau aš viską išdėsčiau vietiniame policijos poskyryje. Pateikiau ir nuotraukų, kurias ten nufotografavau“, – pasakojo mergina.

Kalbėdama su portalu Znak.com, J. Sinicyna užsiminė, kad nesitrauks iš lėktuvo An-148 katastrofos vietos, kol atitinkamų institucijų darbuotojai nesiims būtinųjų veiksmų ir neatliks tragedijos vietos įvertinimo.

Mergina teigia, kad lėktuvo sudužimo byloje ji įvardyta kaip nukentėjusioji, tačiau nežino, kiek pavyko pasistūmėti tiriant katastrofą.

„Mums paprasčiausiai nieko nesako“, – pabrėžė J. Sinicyna.

Kaip praeitą savaitę buvo rašoma laikraštyje „Moskovskij komsomolec“, Saratovo oro vežėjo lėktuvo katastrofoje žuvusių piliečių artimiesiems buvo pranešta, kad dėl Kemerovo PC „Zimniaja višnia“ įvykusio gaisro aukų kūnų ekspertizės terminas nukeltas neribotam laikui.

Iš Maskvos į Orską skridęs laineris sudužo vasario 11 d. Domodedovo oro uostą jis buvo pakilęs vos prieš kelias minutes. Įvykusi tragedija pareikalavo 71 žmogaus gyvybės. Tarp žuvusiųjų – 65 keleiviai ir šeši ekipažo nariai. Gaisras Kemerove kilo kovo 25 d. Jame žuvo 64 žmonės. 41 iš jų – vaikas.

Tuoj po katastrofos žuvusiųjų artimiesiems buvo žadama, kad rastų kūnų fragmentų genetinę ekspertizę bus stengiamasi padaryti per maksimaliai trumpa laiką.
Jau praėjo daugiau nei 50 dienų, bet žmonės iki šiol negali palaidoti savo giminaičių.

Leidiniui „Moskovskij komsomolec“ 22-ejų metų žuvusios Novosibirsko gyventojos Darjos Tolmasovos motina sakė, kad aukų artimiesiems buvo liepta dar bent pusmetį, o gal net metus palaukti. Pasak Аnos Tolmasovos, tiems, kurie ilgiau laukti nesutinka, buvo pasiūlyta laidoti tas kūnų dalis, kurias jie geba atpažinti.