Amerikiečiai demokratai, kurie dešimtmečiais vertino rusų (o anksčiau – sovietų) lyderius palankiau nei respublikonai, dabar nusiteikę jų atžvilgiu dar kritiškiau nei oponentai.
Be abejo, tai Amerikos demokratų (ir jiems simpatizuojančios žiniasklaidos) aktyviai skelbiamos versijos apie galimą Donaldo Trumpo susitarimą su Kremliumi padariniai. Šią versiją tiria specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Taigi nieko stebėtino, kad į praėjusį penktadienį paskelbtas amerikiečių sankcijas daugeliui oligarchų iš artimiausios V. Putino aplinkos žiniasklaida ir JAV politikai reagavo praktiškai sutartinai palankiai.
Kritiškuose komentaruose nurodoma, kad sankcijos netaikomos asmeniškai V. Putinui, buvo įvestos ne iš karto, taigi oligarchai turėjo laiko joms pasiruošti, o D. Trumpas ir vėl neištarė nė vieno blogo žodžio apie Rusijos prezidentą, toliau planuoja susitikimą dviese, kaip ir anksčiau, tikisi, kad tarp JAV ir Rusijos įsivyraus puikūs santykiai.
Kaip rašo kairiosios pakraipos portalas „Vox“, D. Trumpo viltys rasti bendrą kalbą su V. Putinu po penktadienį įvestų sankcijų atrodo dar labiau miglotos. „Naujos D. Trumpo sankcijos Rusijai rodo, kad praraja tarp jo ir V. Putino toliau didėja“, – taip pavadintas „Vox“ apžvalgininko Zeeshano Alimo straipsnis.
Kaip ir daugelyje kitų straipsnių apie JAV Finansų departamento naujas priemones, Z. Alimo straipsnyje figūruoja žodis „agresyvus“. Penktadienį departamento vadovas Stevenas Mnuchinas pareiškė, kad „rusų oligarchai ir elitas, kurie pelnosi iš šios korumpuotos sistemos, nebebus atskirti nuo savo valdžios destabilizuojančių veiksmų padarinių.“
Z. Alimas cituoja ekspertus (kurių pavardžių nemini), teigiančius, kad „finansinis paspaudimas rusų oligarchams gali paskatinti Kremlių pakeisti politinį kursą. Jie gali pradėti sakyti V. Putinui, kad jo agresyvi užsienio politika neverta finansinių nesėkmių, kurias jie ir – platesniu kontekstu – Rusijos ekonomika per ją bus priverstos patirti.“
Pagrindinis klausimas: kodėl ne Putinas?
Akivaizdu, kad televizijos NBC korespondentas Alexanderis Smithas kalbėjo su kitais ekspertais, nes jo iš Londono atsiųstas straipsnis vadinasi taip: „Ekspertai teigia, kad sankcijos rusų oligarchams vargu ar turės įtakos V. Putinui“.
A. Smithas tai, kas įvyko, vadina „vienomis iš agresyviausių D. Trumpo administracijos priemonių prieš Maskvą“, bet čia pat teigia, kad „kai kurie ekspertai įspėjo, jog bandymai padaryti spaudimą vadinamiesiems oligarchams trumpalaikėje perspektyvoje mažai pakenks Rusijos prezidentui V. Putinui ir vargu ar pakeis jo (politikos) kursą, kuris pastaraisiais metais veda Vakarus iš pusiausvyros“.
„Aš abiem rankomis už tai, kad tie korumpuoti oligarchai būtų pamokyti, – pareiškė A. Smithui Prahos tarptautinių santykių instituto mokslinis bendradarbis Markas Galeottis. – Bet jei manome, kad tai privers V. Putiną susimąstyti, mes stipriai klystame.“
„Spaudimas V. Putino draugužiams turi būti tolygus spaudimui V. Putinui, – rašo A. Smithas. – Bent jau teoriškai. Bet realybėje taip nėra.“
Oligarchai „labai labai turtingi, bet Kremliui jie neturi valdžios“, – autoriui teigė M. Galeottis, kuris pataria atmesti pasenusį įsivaizdavimą apie oligarchų vaidmenį V. Putino Rusijoje.
Ne tik A. Smithas, bet ir keli amerikiečių žurnalistai rašo, kad pirmais metais po SSRS žlugimo žmonės, kurie gausiai uždirbo, dalinantis valstybinius išteklius, turėjo daug įtakos. Tačiau situacija pasikeitė, kai į valdžią atėjo V. Putinas – jis aiškiai parodė, kad to nepakęs.
„Šiandien – ne B. Jelcino laikotarpis, kai oligarchai nurodinėdavo prezidentui, ką daryti“, – pareiškė A. Smithui Londono analitinio centro RUSI direktorius Jonathanas Eyalas.
Su teiginiu, kad asmeniškai V. Putinui sankcijos nepakenks, nesutinka senas jo kritikas, britų investuotojas Billas Browderis. Jis parašė tviteryje: „JAV sankcijos V. Putino bičiuliams kerta į širdį V. Putino režimui. V. Putinas pasitelkė patikimus oligarchus, kad išlaikytų slaptą savo turtingumą. Kadangi pinigai jam vertingesni už žmogaus gyvybę, signalas, kurį siunčia ši akcija, skamba garsiau už kitus.“
Konservatyvus žurnalas „Weekly Standard“ neatmeta galimybės, kad dabartinis sankcijų paketas gali pakenkti Kremliui ne mažiau, nei 2012 m. priimtas vadinamasis Magnicko įstatymas, kurio iniciatorius buvo B. Browderis.
„Tai yra tai, ką reikėjo padaryti B. Obamai 2014 m. po rusų įsiveržimo į Ukrainą. Tai stipriai jaudina V. Putiną ir jo bičiulius“, – pareiškė žurnalistui investuotojas.
Žurnale pabrėžiama, kad rusų, patekusių į B. Obamos 2014 m. sankcijų sąrašą, pateko nemažai V. Putinui artimų asmenų, bet pavyzdžiui, „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio nebuvo. Dabartiniame sąraše jis yra.
„Tai neturės grandiozinių materialių padarinių žmonėms, kurie turi reikalų su „Gazprom“, – sako Elizabeth Rozenberg, praeityje dirbusi sankcijų klausimu JAV Finansų departamente. – Bet tai iš esmės įspėjamasis šūvis, signalizuojantis, kad JAV ne juokais stiprina sankcijas.“
Briano O‘Toole‘o, anksčiau dirbusio Finansų departamento užsieniečių turto kontrolės skyriuje, teigimu, rusai, kurių turtas dabar bus įšaldytas, gali susidurti su nenumatytomis problemomis.
Jis paminėjo milijonierių Gennadijų Timčenką, 2014 m. įtrauktą į ukrainiečių sankcijų sąrašą. Iš pradžių G. Timčenka šaipėsi iš užsienio represijų, bet paskui negalėjo naudoti savo privačiu lėktuvu, nes jo navigacinė įranga buvo amerikietiška.
