Žinyboje nurodė, kad įvykiai klostosi pagal tokį patį scenarijų, kaip ir buvusio FSB darbuotojo Aleksandro Litvinenkos ir oligarcho Boriso Berezovskio atvejais. Generalinės prokuratūros atstovas nurodė, kad visais trimis atvejais tyrimai buvo įslaptinti, pažeidžiant tarptautinę teisę.

S. Karapetjanas taip pat pranešė, kad žinyba „pateiks atskirų dokumentų iš atitinkamų baudžiamųjų bylų kopijas, įskaitant ir susirašinėjimo su Britanijos VRM medžiagą, taip pat ir (susirašinėjimo) su ponia Th. May tuo periodu, kai ji ėjo šios šalies vidaus reikalų ministrės pareigas“.

Buvęs rusų šnipas S. Skripalis ir jo duktė Julija kovo 4 d. buvo rasti be sąmonės Solsberio parke. Manoma, kad juos nunuodijo nervus paralyžiuojančia toksine medžiaga „Novičiok“.

Atsakomybę už šį įvykį Vakarai priskiria Rusijai. Kremlius visus kaltinimus neigia.

S. Skripalio būklė buvo kritinė, galiausiai balandžio 6 d. pagerėjo, jis sparčiai sveiksta. Julija atgavo sąmonę kovo pabaigoje.

B. Berezovskis mirė savo namuose Londone 2013 m. Oficiali jo mirties priežastis – savižudybė.

A. Litvinenka išvyko iš Rusijos 2000-aisiais po to, kai jam buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Prieš dvejus metus iki šio įvykio jis kartu su grupe FSB karininkų dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje kontržvalgai pranešė apie jų gautą nurodymą likviduoti B. Berezovskį.

A. Litvinenką nunuodijo 2006 m. lapkritį. Britanija dėl jo mirties kaltina buvusį Rusijos Federalinės saugos tarnybos darbuotoją, dabartinį Dūmos narį Andrejų Logovojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)