Jos atsiradimo faktas atrodo toks keistas, kad Didžiosios Britanijos senienų specialistai laiko jį bemaž neįtikėtinu, rašo news.com.au.

Iš XI a. atkeliavusi kiniška moneta buvo rasta per Češyro grafystėje vykusius archeologinius kasinėjimus.

Tai vienintelė tokią tolimą epochą menanti kiniška moneta, kada nors rasta Didžiojoje Britanijoje.
Hipotezė, kad tarp viduramžių Britanijos ir Songų dinastijos valdomos Kinijos kuriuo nors laikotarpiu po 1068-ųjų galėjo egzistuoti koks nors ryšys, atrodo mažai tikėtina.

Dėl šios priežasties pagal Jungtinėje Karalystėje vyriausybės kuruojamą archeologiniu požiūriu vertingų senienų registravimo programą „Portable Antiquities Scheme“ (PAS) į archyvus įtraukta moneta, nukaldinta Kinijos imperatoriaus Xiningo (Siningo) valdymo laikotarpiu (1067–1085 m.), nesulaukė deramo dėmesio, mat buvo manoma, jog į Britaniją pateko atsitiktinai ir nėra susijusi su jokiais reikšmingais įvykiais.

„Vargu ar tai galėtų būti autentiškas viduramžius menantis radinys (t. y. kaip tik tuo metu atsiradęs šalyje dėl vykdytos prekybos ir būtent tada atsitiktinai pamestas). Kur kas labiau tikėtina, kad tai palyginti neseniai pamestas kokiai nors kolekcijai priklausęs eksponatas“, – nurodoma oficialioje PAS svetainėje esančiame kataloge.

Tačiau archeologė Caitlin Green iš Kembridžo universiteto monetos nesvarbia nelaiko. Šis radinys kursto mokslininkės smalsumą, ypač vertinant platesniame, kitų faktų, bylojančių apie sąsajas tarp Rytų Azijos ir Britanijos viduramžių epochoje, kontekste.

„Neverta nė sakyti, kad ši moneta vertinama gana skeptiškai ir taip daroma ne be pagrindo“, – teigia C. Green.

Archeologė mano, kad ją radus ir įtraukus į PAS programą galima bent pamėginti atsakyti į klausimą, ar apskritai įmanoma, kad tokia moneta vis dėlto galėjo patekti į Britaniją viduramžiais.
Tikimybė, kad šią monetą pametė keliaujantis viduramžių pirklys, beveik lygi nuliui.

Monetos patekimas į šalį siejamas su kiek vėlesniu laikotarpiu.

C. Green atkreipia dėmesį į XVII–XIX a. datuojamų 107 kiniškų monetų, atkastų Kambrijos grafystėje, rinkinį. Jos, kaip paaiškėjo, priklausė kur kas naujesnei kolekcijai, ir buvo tiesiog saugiai paslėptos, o vėliau – užmirštos.

„Nors prielaidos, kad moneta galėjo priklausyti kokiai nors kolekcijai ir buvo pamesta, atmesti jokiu būdu negalima, vis dėlto tokia versija pernelyg dažnai piktnaudžiaujama aiškinant vadinamųjų neįtikėtinų radinių atsiradimo aplinkybes“, – svarsto C. Green.

Archeologės dėmesį patraukusi kiniška moneta buvo rasta kartu su kitais 100 metrų spinduliu atkastais iš pažiūros jokių sąsajų tarpusavyje neturinčiais objektais, tarp kurių būta Senovės Romos monetų, viduramžiais naudotų švininių svarsčių ir to paties laikotarpio vario lydinių nuotrupų, taip pat dar penkiolikos XVI–XVIII a. datuojamų daiktų, tokių kaip muškietų kulkos, žiedai ir kt.
Nė vienas radinys jokios papildomos informacijos apie rastą kinišką monetą nesuteikia.

„Nors daugiau viduramžiais nukaldintų kiniškų monetų Didžiojoje Britanijoje nerasta, šis radinys juk nėra vienintelis tuo laikotarpiu Rytų Azijoje pagamintas į salas atkeliavęs daiktas“, – tvirtina C. Greens.

Archeologė primena apie Kinijai būdinga maniera mėlynai išpiešto balto porceliano šukę, iškastą su XIV a. archeologiniais radiniais Vinčesteryje. Ji pamini ir bronzos dirbinį su kiniško simbolio įspaudu, rastą kartu su XIII a. objektais Temzės pakrantėje, Londone.

Svarbu ir tai, kad Songų dinastijos valdymo laikotarpiu nukaldintos monetos, t. y. tokios kaip ta, kuri buvo iškasta Češyre, buvo plačiai paplitusios XIV a.

„Jei klaustume, ar Šiaurės Songų dinastijos valdymo laikotarpiu nukaldinta Češyre rasta moneta į salas galėjo patekti viduramžiais, tektų atsakyti, kad taip galėjo įvykti ne vėliau kaip XIV a. pabaigoje“, – svarsto C. Green.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į pakankamą skaičių viduramžiais parašytų tekstų su nuorodomis į britų ir airių keliones po Rytų Aziją ir šių kraštų piliečių apsilankymus Britanijoje.

„Visiems gerai žinoma, kad tuo metu į Kiniją buvo nukeliavęs ne vienas Europos pirklys. Galima paminėti kad ir Marco Polo arba Peterį iš Lucalongo, apsilankiusius tenai XIII a. pabaigoje ir vėliau, o XIV a., valdant Juan dinastijai, Kinijoje, kaip spėjama, buvo įsikūrusios ištisos Genujos ir Venecijos pirklių bendruomenės. Apie tai byloja antkapiai su lotyniškais motyvais Kinijos Dziangdžou ir Čiuandžou apylinkėse“, – vardija C. Green ir pamini dar vieną labai įdomų faktą – tai, kad vėlyvaisiais viduramžiais nukaldintų angliškų monetų buvo rasta Vietname.

Viena iš viduramžių atkeliavusi istorija pasakoja, kad tyrinėtoją Williamą iš Rubrucko didžiai nustebino susitikimas su anglu Mongolijoje, ir tai įvyko 1254 metais. Remiantis jo užrašais, tai buvo vyras, vardu Basilis, galbūt vyskupo sūnus, pagrobtas mongolų per netoli Belgrado įvykusį antpuolį.

Metraštininkas Matthew Paris savo kronikose taip pat mini 1242 metais mongolams vertėjavusį anglų pasiuntinį. Jis neva buvo kryžiuotis, ištremtas, kai prarado visus pinigus per azartinius lošimus Ako mieste, Šventojoje Žemėje.

C. Green taip pat užsimena apie būsimą popiežių Klemensą IV ir jo nepasitenkinimą dėl mongolų pasiuntiniams suteikto leidimo kirsti Lamanšo sąsiaurį 1264 metais, nors jis pats, nepaisant aukšto popiežiaus atstovo rango, turėjo kantriai laukti, kol gaus tokią teisę.

„Miesto gyventojai išėjo jų pasitikti ir paklausė: „Kas tokie esate?“ Tada Rabbanas Sauma ir jo bendražygiai atsakė, kad yra iš už Rytų jūrų atkeliavę pasiuntiniai, kad juos siuntė karalius, patriarchas ir mongolų karaliai. Žmonės, tai išgirdę, nuskubėjo perduoti informaciją karaliui“, – rašė Guy Foulques (vėliau – popiežius Klemensas IV). Tyrinėtojas Rabbanas Sauma, kaip manoma, keliaudamas iš Pekino kirto Aziją, Artimuosius Rytus ir Europą.

Dar daugiau tiesioginio kontakto tarp Rytų ir Vakarų įrodymų pateikia panašūs nuotykių ieškotojų, pasiuntinių ir prekeivių iš Rytų šalių užrašai.

„Labai gali būti, kad ši, Češyre rasta, veikiausiai XI a. nukaldinta kiniška moneta yra ne per seniausiai pamestas kokios nors kolekcijos egzempliorius, tačiau kadangi daugiau jokių egzotiškų objektų toje pačioje vietoje rasti nepavyko, tikimybės, kad ji buvo pamesta viduramžiais, vienareikšmiškai atmesti negalima“, – mano C. Green.