Londonas teigė, kad „labai tikėtina“, jog Maskva atsakinga už kovo 4-ąją Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykdytą buvusio Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą.
Tačiau Kremlius įnirtingai neigia esąs kaip nors susijęs su incidentu, per kurį, anot Britanijos, buvo panaudota kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga, sukurta Sovietų Sąjungoje.
Maskvos ir Vakarų šalių santykiams pasiekus naujas žemumas abi ginčo pusės išsiuntė po daugiau kaip 150 diplomatų, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vadovautis „sveiku protu“.
Maskva ėmėsi veiksmų tarptautinėje arenoje ir trečiadienį inicijavo Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) vykdomosios tarybos posėdį, reikalaudama, kad dėl atakos Solsberyje būtų atliktas bendras Rusijos ir Jungtinės Karalystės tyrimas.
„Deja, nesugebėjome gauti dviejų trečdalių balsų, palaikančių šį sprendimą. Buvo reikalinga kvalifikuota dauguma“, – žurnalistams trečiadienį vakare sakė Rusijos ambasadorius prie OPCW Aleksandras Šulginas.
„Siūlytas dvigubas tyrimas, vadovaujamas Rusijos ir JK. OPCW generalinis direktorius turėjo būti tarpininkas“, – aiškino jis.
Tačiau Londonas šį „ydingą“ sumanymą atmetė.
„Nesutiksime su Rusijos reikalavimu atlikti bendrą tyrimą dėl atakos Solsberyje, nes JK, palaikoma daugelio kitų šalių, padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog Rusijos valstybė atsakinga už šią ataką“, – sakė OPCW vykdomajai tarybai Britanijos cheminių ginklų ekspertas Johnas Foggo.
Maskva paprašė, kad Niujorke ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku būtų surengtas JT Saugumo Tarybos posėdis.
Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad per šį posėdį dėmesys bus sutelktas į Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May laišką, kaltinantį Maskvą mėginimu įvykdyti nužudymą.
„Aptemdyti tiesą“
OPCW ekspertai jau yra apsilankę atakos vietoje Solsberyje ir paėmę mėginių – jie dabar analizuojami organizacijos būstinėje Hagoje ir keturiose kitose sertifikuotose laboratorijose. OPCW vadovas Ahmetas Uzumcu sakė laukiantis rezultatų „iki ateinančios savaitės pradžios“.
Diplomatiniai šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad šešios šalys balsavo už Rusijos pasiūlymą, 15 jam nepritarė, o dar 17 susilaikė. Tarp pastarųjų daugumą sudarė Neprisijungusiųjų šalių judėjimo (NAM) narės.
Britanija šiuos rezultatus gyrė.
„Absurdiško Rusijos pasiūlymo Hagoje tikslas buvo aiškus: žlugdyti tarptautinės cheminių ginklų priežiūros organizacijos nepriklausomą, nešališką darbą“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
Jis pridūrė, kad Maskvos pagrindinis tikslas buvo „aptemdyti tiesą ir klaidinti visuomenę“.
Europos Sąjungos vardu kalbėjęs Bulgarijos ambasadorius sakė, kad Bendrija „visiškai pasitiki JK tyrimu“.
Ambasadorius Krasimiras Kostovas sakė, kad ES sutinka su Britanijos „vertinimu, jog labai tikėtina, kad už tai atsakinga Rusijos Federacija ir kad jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo nėra“
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas trečiadienį kalbėdamas Maskvoje perspėjo, kad abi šalys turi dėti pastangas, kad įtampa tarp jų nepadidėtų iki pavojingo lygio, buvusio per Šaltąjį karą.
Kaltinimai, kad Maskva organizavo ataką Solsberyje yra „groteskiška provokacija... kurią grubiai sukurpė Didžiosios Britanijos ir JAV specialiosios tarnybos“, sakė jis.
Naujas šaltasis karas?
J. Foggo per OPCW posėdį sakė, kad Rusija vengia atsakyti į bet kokius Londono keliamus klausimus ir padarė virtinę „begėdiškų, absurdiškų“ pareiškimų.
„Rusijos atsisakymas priimti OPCW tyrimo rezultatus, jeigu jame nedalyvaus rusų ekspertai, rodo, kad Rusija... nerimauja, ką atskleis tie rezultatai“, – sakė ekspertas.
Tačiau Solsberyje panaudotą nervus paralyžiuojančią medžiagą tirianti Britanijos karinė Porton Dauno laboratorija antradienį pareiškė negalinti atsakyti, ar šio medžiagos kilmės šalis yra Rusija. Maskva šį pareiškimą gyrė kaip pagrindžiantį jos poziciją.
A. Šulginas nesutiko atsakyti, ar Rusija priimtų OPCW ekspertų rezultatus, bet pridūrė, kad bet koks tyrimas turi būti pagrįstas „100 procentų patikimais faktais“, o jo išvados turi būti „viešai paskelbtos“.
Rusija kaltino Vakarus siekiant sukurti naują Geležinę uždangą ir perspėjo, kad gali grįžti abipusė šaltojo karo izoliacija.
„Kova su neegzistuojančia vadinamąja Rusijos grėsme tapo tikra Vašingtono politikos idee fixe. Ji pasiekė tokį mastą ir įgijo tokių nevykusių bruožų, kad belieka kalbėti apie niūrių Šaltojo karo laikų sugrįžimą“, – teigė S. Naryškinas.
Diplomatinis karas
DELFI primena, kad 66 metų buvęs Rusijos šnipas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę. Vėliau Julija atsigavo.
S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti chemine medžiaga, vadinama „Novičiok“. Ši medžiaga buvo sukurta Sovietų Sąjungoje.
Didžioji Britanija dėl S. Skripalio apnuodijimo kaltina Rusiją. Britus palaikė ir kitos Vakarų šalys. Dauguma ES šalių, JAV, Kanada, Australija ir kitos šalys nusprendė iš šalies išsiųsti po diplomatine priedanga dirbančius rusų žvalgybos pareigūnus. Rusija savo kaltę neigia, o į diplomatų išsiuntimą atsakė tuo pačiu.