Nors pripažinta, kad prieš Velykų savaitgalį privatus popiežiaus Pranciškaus ir 2013 m. su Šventuoju Tėvu draugystę užmezgusio ateisto E. Scalfari susitikimas tikrai įvyko, vis tik, kaip teigiama Vatikano pranešime, interviu duotas nebuvo.
Šio susitikimo metu E. Scalfari popiežiaus paklausė, kur keliauja blogosios sielos.
„Jos nėra baudžiamos. Atgailaujančiosios sulaukia Dievo atleidimo ir užima vietą tarp tų, kurie žvelgia į jį, o toms, kurios neatgailauja, nėra atleidžiama ir jos išnyksta. Pragaras neegzistuoja, egzistuoja nusidėjėlių sielų išnykimas“, – štai tokia popiežiaus Pranciškaus atsakymo versija pateikiama žurnalisto straipsnyje.
Vatikano pranešime teigiama, kad popiežiaus pasakyti žodžiai nėra perteikti tiksliai, todėl šio straipsnio citavimas neturėtų būti vertinamas kaip patikimas Šventojo Tėvo ištartų žodžių perteikimas.
E. Scalfari garsėja tuo, kad per interviu su garsiais žmonėmis nedaro jokių įrašų ir nieko nesižymi. Tiesa, tai jau ne pirmas kartas, kai šis italų žurnalistas kaltinamas klaidingai perteikiantis popiežiaus žodžius.
2014 m. Vatikanas jam pažėrė priekaištų dėl straipsnio, kuriame teigiama, kad popiežius Pranciškus panaikino nuodėmės sampratą. Ši abejotina draugystė kritikuota jau anksčiau, o E. Scalfari netgi yra teigęs, kad popiežius Pranciškus pats kreipiasi dėl susitikimų, nes jam patinka dalintis idėjomis ir įžvalgomis su netikinčiaisiais.
Katalikų bažnyčios mokymas liudija apie pragaro ir amžinybės egzistavimą. Teigiama, kad didžiausia pragaro bausmė – tai amžinas atskyrimas nuo Dievo.
2007 m. popiežius Benediktas XVI yra pasakęs, kad pragaras iš tikrųjų egzistuoja ir yra amžinas, net jei apie jį niekas daug nebekalba.
1999 m. popiežius Jonas Paulius II pasakė, kad pragaras labiau turėtų būti vertinamas ne kaip vieta, o kaip didžiausia nuodėmės pasekmė. Jo teigimu, pragaras atspindi būseną tų, kurie laisvai ir galutinai atsiskiria nuo Dievo – viso gyvenimo ir džiaugsmo šaltinio.
Prieštaringų vertinimų sulaukė popiežiaus Pranciškaus poelgis, kai jis Didįjį ketvirtadienį nuplovė 12 kalinių – dviejų musulmonų, vieno krikščionio ortodokso ir vieno budisto – pėdas.
„Kiekvienas turi galimybę pakeisti gyvenimą ir niekas negali teisti“, – tada sakė jis. Šis atvejis buvo jau ketvirtas per jo kaip Katalikų bažnyčios galvos metus, kai jis mišias surengė Italijos kalėjime.
„Esu toks pat nusidėjėlis kaip jūs, bet šiandien atstovauju Jėzui. Dievas niekada mūsų neapleidžia, niekada nepavargsta mums atleisti“, - sakė jis.