Iš JAV išsiunčiami 48 diplomatai, dirbantys Rusijos ambasadoje ir 12 rusų diplomatų, dirbančių Jungtinių Tautų būstinėje. Taip pat Sietle bus uždarytas Rusijos konsulatas, rašo BBC.
Iš JAV išsiunčiami 46 rusų diplomatai, dirbę Vašingtone, ir du – Niujorke. Apie tai pirmadienį pranešė Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas, informuoja ria.ru.
A. Antonovo teigimu, pirmadienio rytą Valstybės departamente jam pranešė, kad diplomatai paskelbti nepageidaujamais asmenimis (persona non grata), kiek vėliau paaiškėjo, kad bus išsiųsti ir 12 darbuotojų iš JT misijos. „Tai didelis smūgis kokybinei ir kiekybinei Rusijos ambasados struktūrai Vašingtone“, – pabrėžė A. Antonovas.
Diplomatinės misijos vadovas pridūrė, kad generalinis konsulatas baigs darbą Sietle kovo 30 d. Konsulato darbuotojai arba pereis į kitas atstovybes, arba grįš namo. Ambasadorius paaiškino, kad mieste Rusija neturėjo diplomatinės nuosavybės, biuras buvo nuomojamas.
„Tai, ką šiandien daro JAV, jie griauna likučius to, kas dar liko iš Rusijos ir Amerikos santykių. Visa atsakomybė dėl nutrūkusių Rusijos ir Amerikos santykių tenka JAV“, – pareiškė A. Antonovas ir pridūrė, kad tokie neapgalvoti, provokaciniai žingsniai negali likti nenubausti. Jis teigė griežtai protestuojantis prieš neteisėtus Vašingtono veiksmus, taip pat pabrėžė, kad nėra Rusijos kaltės įrodymų S. Skripalio byloje.
ES šalių atsakas
Vokietijos laikraščiai praneša, kad Berlynas išsiųs keturis Maskvos diplomatus. Lenkija taip pat nusprendė iš šalies išsiųsti keturis rusų diplomatus. Lietuva iš šalies išsiųs tris Rusijos diplomatus. Čekija išsiųs tris diplomatus, Nyderlandai - du, Danija – taip pat du.
Prancūzija išsiunčia iš šalies keturis Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu diplomatų sluoksniuose.
Latvija išsiunčia iš šalies vieną Rusijos ambasados Rygoje darbuotoją ir vieną aviacijos bendrovės „Aeroflot“ darbuotoją. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Rusijos ambasadorius Latvijoje Jevgenijus Lukjanovas.
Prieš tai J. Lukjanovas apsilankė Latvijos užsienio reikalų ministerijoje, kur jis buvo iškviestas.
„Svarbiausia mano vizito į Latvijos URM tema ir dingstis buvo ministerijos sprendimas dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Latvijoje darbuotoją. Jam nurodyta per septynias dienas palikti Latvijos teritoriją. Mes taip pat sužinojome, jog šiandien gautas pranešimas, kad Latvijos teritoriją turi palikti „Aeroflot“ atstovas šioje šalyje. Per kiek laiko jis turi tai padaryti, nebuvo paskelbta“, - sakė Rusijos ambasadorius.
Prie vieningo atsako prisidėjo ir Ukraina. Šalies prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Kijevas iš šalies išsiųs 13 rusų diplomatų. Kanada taip pat išsiunčia iš šalies keturis rusų diplomatus ir atsisako įleisti į šalį dar tris rusus - pranešė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland.
Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė, jog Estija davė nurodymą per savaitę palikti šalį Rusijos ambasados Taline karo atašė. Išsiuntimo priežastis - diplomatui nederama veikla, praneša portalas ERR.
„Žinoma, mes nuolat palaikome ryšį su ministru pirmininku. Kalbėjausi su Juri Ratas'u telefonu ketvirtadienį, penktadienį, kai jis buvo Briuselyje; asmeniškai susitikome vakar, taip pat ir šiai temai aptarti; mes koordinuojame visus žingsnius“, – kalbėjo S.Mikseris.
Atsakydama į ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Solsberyje, Estija išsiunčia iš šalies Rusijos karinį atašė Olegą Afanasjevą. Jis su šeima turi išvykti per septynias dienas.
„Estijos atsakas yra sudėtinė kovo 23 dieną sukoordinuoto ES šalių vadovų atsako dalis; atsakoma į Rusijos veiksmus ir jos nenorą visiškai ir atvirai bendradarbiauti su Didžiąja Britanija tiriant cheminę ataką Solsberyje ir patraukiant atsakomybei kaltuosius“, – nurodė S. Mikseris.
„Mes kaip ir anksčiau kviečiame Rusiją bendradarbiauti su Didžiąja Britanija ir tarptautine bendruomene, kad būtų nustatyta, kas stovi už šio nusikaltimo ir kas už jį atsakingas“, – pabrėžė S. Mikseris.''
Apie savo planus Estijos URM anksčiau informavo Rusijos ambasadorių Taline Aleksandrą Petrovą.
Rusijos ambasados Estijoje tinklalapio duomenimis, karo atašė yra Olegas Afanasjevas.
Pasak ERR, atsakydama į tai Rusija veikiausiai išsiųs Estijos ambasados Maskvoje karo atašė pulkininką Toomą Pedą. Kaip anksčiau sakė A. Petrovas, atsakomųjų Maskvos žingsnių nereikės ilgai laukti.
Ispanijos užsienio reikalų ministerija pranašė, kad iš Rusijos ambasados Madride išsiunčiami du diplomatai, pridurdama, kad ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga prieš buvusį rusų šnipą Anglijoje yra „itin sunkus“ incidentas.
Ministerijos pranešime sakoma, kad kovo 4 dieną buvęs apnuodijimas „yra rimta grėsme mūsų kolektyviniam saugumui ir tarptautinei teisei“.
Konkrečios rusų diplomatų pavardės neatskleidžiamos, bet nurodoma, kad jie abu turi išvykti iš Ispanijos teritorijos.
Rusija grasina atsaku
Tuo metu Rusija netruko sureaguoti – anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, šalių sprendimas išsiųsti rusų diplomatus nebus paliktas be pasekmių.
„Objektyvių ir nepaneigiamų duomenų (dėl S. Skripalio bylos - red.) neturi ir Didžiosios Britanijos sąjungininkai, kurie aklai seka euroatlantinės vienybės principu, šitaip pakenkdami sveikam protui, civilizuoto tarptautinio dialogo normoms ir tarptautinės teisės principams (...). Savaime suprantama, kad šis nedraugiškas žingsnis šios šalių grupės turės pasekmes ir mes į jį reaguosime“, - rašoma pranešime.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo feisbuko paskyroje pasišaipė iš Didžiosios Britanijos, kuri prašo solidarumo, nors pati traukiasi iš ES.
„Ar žinote, kas šiame iškreiptame solidarumo traktavime nuostabiausia? Pasakoju. Viskas, kas dabar vyks viešoje ir diplomatinėje sferoje (atsiliepimai, išsiuntimai ir t. t.), Europos Sąjungos sostinėse bus aiškinama „solidarumu“ Londonui, kaip to reikalauja bendra ES užsienio politika. Ir netgi būtų galima (nors negalima) su tuo sutikti, prisiminti garsųjį (posakį) „vienas už visus, visi už vieną“, jeigu ne vienas „bet“. Juk Didžioji Britanija palieka Europos šeimą. „Brexit“ niekas neatšaukė, santuokos skyrybų procesas vyksta visu pajėgumu. T. y. šalis, kuri išstoja iš Europos Sąjungos, eksploatuoja solidarumo veiksnį ir užkrauna likusiems suprastėjusius santykius su Rusija. Kai Londonas išstos iš ES, jo niekas nesies jokiais bendros užsienio politikos kurso įsipareigojimais. Panorės – pradės suartėjimo žaidimą, panorės – nutols. O Europos Sąjungoje likusios šalys taip ir liks susietos kolektyvine antirusiško solidarumo atsakomybe, kadaise užkrauta britų. Vienas juos visus ir visi pagal vieną – naujas devizas, Londono padovanotas Briuseliui“, - rašė M. Zacharova.
Solidarus atsakas
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas pirmadienį savo tviterio paskyroje paskelbė žinutę: „šiandieninis ypatingas tarptautinis mūsų sąjungininkų atsakas bus įrašytas į istoriją kaip didžiausias kolektyvinis rusų žvalgybų pareigūnų išsiuntimas; tai padės apginti mūsų bendrą saugumą. Rusija negali nebaudžiamai laužyti tarptautines taisykles“.
Anksčiau „The Times“ rašė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir 20 ES valstybių ruošiasi išsiųsti Rusijos žvalgybos pareigūnus, veikiančius po diplomatine priedanga. Britų leidinys ES koordinuotus veiksmus pavadino beprecedenčiais. Iš Didžiosios Britanijos jau buvo išsiųsti 23 Rusijos diplomatai.
Prancūzijos prezidentas Emmanelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel atliko esminį vaidmenį rengdami komunikatą, dėl kurio turinio jau sutarė Sąjungos užsienio reikalų ministrai, taip pademonstruodami solidarumą su Didžiąja Britanija, kur cheminiu ginklu „Novičiok“ apnuodytas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
Pareiškimas parengtas ir paviešintas nesutarimų ir dvejonių, kaip derėtų elgtis su Rusija, fone. Tašką jiems padėjo ryžtingas Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May raginimas į išpuolį šalies teritorijoje reaguoti tvariu kolektyviniu atsaku.
Akimirkai Th. May diplomatiniam sumanymui buvo iškilęs ir pavojus, kai Graikija – viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių Europos Sąjungos viduje – akivaizdžiai nepritarė griežtesniam atsakui, o Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiltai pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su pergale prezidento rinkimuose.
DELFI primena, kad 66 metų rusas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija.
Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą. S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti.
2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti chemine medžiaga, vadinama „Novičiok“. Didžioji Britanija dėl šio apnuodijimo apkaltino Rusiją, tuo metu Rusija kaltę kategoriškai neigia.
