Būgštaujama, kad rusai gali atskleisti asmenis, dirbančius MI6, ir paviešinti 23 britų diplomatus, kurie buvo išsiųsti iš Maskvos keršijant už tokį patį kiekį rusų diplomatų, išsiųstų iš Didžiosios Britanijos. Toks žingsnis pažeistų standartinį protokolą, kuris saugo šnipus nuo priešiškų pusių: paviešinus asmeninius duomenis, tokiems asmenims iškiltų teroristinės atakos pavojus.
Nutekinti tokią informaciją vengiama nuo pat Šaltojo karo laikų. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, nepaviešino 23 išsiųstų rusų pavardžių ir neketina to daryti.
Tačiau kai kuriuos aukšto rango Vladimiro Putino administracijos pareigūnus įsiutino „agresyvūs ir kurstantys“ Didžiosios Britanijos ministrų pasisakymai dėl Rusijos kaltės bandant nužudyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją ir teigiama, kad jie pasisako už drastiškus žingsnius.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida privalo ir paprastai laikosi Jautrių asmenų informacijos (Sensitive Persons Information, SPI) susitarimo, pagal kurį viešai neskelbia saugumo, žvalgybos, kovos su terorizmu agentūrų, taip pat specialiųjų pajėgų ir Gynybos ministerijos pareigūnų asmeninių duomenų.
Tačiau pripažįstama, kad interneto amžiuje būtų neįmanoma užtikrinti visiško tokių duomenų slaptumo, jei rusai nuspręstų juos paskelbti. Taip pat būgštaujama, kad Maskva gali ir plačiau paskleisti Didžiosios Britanijos saugumo bei žvalgybos informaciją, pavyzdžiui, pasitelkti „WikiLeaks“ platformą, kuri anksčiau buvo naudojama Vakarų paslaptims paviešinti.
„WikiLeaks“ taip pat buvo panaudota per JAV prezidento rinkimų kampaniją, kai buvo paskelbta 20 tūkst. Demokratų nacionalinio komiteto elektroninių laiškų, kuriais buvo siekiama pakenkti Hillary Clinton ir padėti Donaldui Trumpui. Šiuo metu JAV prezidento ryšius su Maskva tiria specialusis advokatas Robertas Muelleris.
Didžiosios Britanijos bandymai inicijuoti prieš Maskvą suderintus tarptautinius veiksmus kol kas yra nesėkmingi. Nepaisant to, kad Europos Sąjunga (ES) išreiškė solidarumą, jokių žingsnių tolesnių sankcijų link nedaroma.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas – Claude`as Junckeris pasveikino V. Putiną su perrinkimu ir paragino megzti glaudesnius ryšius tarp ES ir Maskvos. Suduodamas skaudų smūgį Theresos May vyriausybei, D. Trumpas taip pat nusiuntė sveikinimą Rusijos prezidentui ir pabrėžtinai neiškėlė Solsberio atakos klausimo.
D. Trumpas, kurį britų dešiniojo sparno politikai laiko tvirčiausiu Didžiosios Britanijos sąjungininku po „Brexit“, ignoravo savo nacionalinio saugumo patarėjų įspėjimus nesveikinti su pergale V. Putino. Jis taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas, kad Jungtinės Valstijos turėtų aiškiai išreikšti savo susirūpinimą dėl cheminio ginklo atakos. Tuo tarpu D. Trumpas savo pokalbį su V. Putinu pavadino „labai geru skambučiu“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė vis dar grasina imtis vienašališkų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją. Kalbėdamas Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetui, Borisas Johnsonas pakartojo savo kaltinimą, kad dėl Solsberio atakos yra atsakingas V. Putinas.
„Atsakomybės už nužudymą pėdsakai nenumaldomai veda į Kremlių. Nepaisant to, kaip iš tikrųjų tai buvo įvykdyta, atsakomybės takas veda aukščiausių asmenų link“. Šis apnuodijimas, jo teigimu, yra V. Putino „ženklas“, kad „niekas negali pabėgti nuo ilgos Rusijos keršto rankos“.
B. Johnsonas norėjo pabrėžti, kad Didžiojoje Britanijoje toliau vyksta tyrimai dėl galimų turtingų rusų ekonominių nusikaltimų.
Užsienio reikalų sekretorius už tai, kad pažaidė tenisą su vieno buvusio V. Putino ministro žmona, priėmė 160 tūkst. svarų auką Konservatorių partijai. Ta pati moteris taip pat paaukojo partijai 30 tūkst. svarų už tai, kad galėjo papietauti su gynybos sekretoriumi Gavinu Williamsonu. B. Johnsonas gynė gautus pinigus, teigdamas: „Labai svarbu, kad mes neleistume kurti įtarimų apie visus turtingus rusus, gyvenančius Londone“.
Vienas aukšto rango Vaitholo pareigūnas pareiškė, kad Rusijos grasinimai atskleisti Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnų tapatybes yra „absoliučiai nepateisinami ir neatsakingi. Jie žino, kad mes nepaviešinome pavardžių tų asmenų, kurie dirba su skiriamaisiais diplomatų raštais ir kurie buvo išsiųsti iš šios šalies. Šis sąrašas buvo kruopščiai sutikrintas ir mes ketiname išsaugoti komunikacijos kanalus“.
Kai kurie asmenys Rusijos diplomatinėje hierarchijoje taip pat ragina elgtis atsargiai. Buvęs aukšto rango diplomatas, neseniai palikęs šalies užsienio tarnybą, sakė: „Tai būtų drastiškas žingsnis, jeigu jie mąsto padaryti būtent tai. Reikia būti itin atsargiems. Tiek rusų, tik britų asmenys, susiję su žvalgyba, turi bendrų priešų tarp islamo teroristų ir jiems iškiltų pavojus, jei abi pusės pradėtų viešinti viena kitos pareigūnus“.
„Britai nepateikė jokių savo pareiškimų įrodymų dėl šios nervus paralyžiuojančios medžiagos atakos. Borisas daug kalba, bet jis taip elgiasi visada, ir mes žinome, kad dauguma Europos šalių vyriausybių nevertina jo rimtai. Taip pat girdėjome, kaip kitą dieną apsikvailino naujasis Didžiosios Britanijos gynybos ministras. Taigi geriausia, kad visi išsaugotų ramybę ir nedarytų nieko drastiška“.
Kremlius Maskvoje sukvietė užsienio šalių ambasadorius, kad pasiteisintų dėl kaltinimų Solsberio ataka. Didžiosios Britanijos ambasados atstovė spaudai nurodė, kad britų ambasadorė Laurie Bristow atsisakė dalyvauti šiame susirinkime.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tokį jos sprendimą pakomentavo taip: „Tai dar vienas išraiškingas absurdiškos situacijos pavyzdys, kai užduodami klausimai, bet demonstruojamas nenoras išgirsti bent kažkokius atsakymus“.