„Barzdoti, vilkintys juodai ir ginkluoti šaunamaisiais arba šaltaisiais ginklais. Yra suimtų net keliose federalinėse žemėse, juos ypatingai saugo. (...) Šie asmenys kaltinami nusikalstamos grupuotės organizavimu, turto prievartavimu, sunkiu kūno sužalojimu, neteisėtu laisvės atėmimu ir sąmokslu nužudyti. Ir tai tik keli nusikaltimai, kuriais kaltinamieji suimtieji, stosiantys prieš Drezdeno teismą. (...) Vienas iš vyrų yra kaltinamas pasikėsinimu nužudyti: jis ketino savo konkurentą pervažiuoti BMW automobiliu. Visi įtariamieji – čečėnai. Jie buvo sulaikyti per lapkritį surengtą specialią operaciją, kurią visoje Vokietijoje vykdė operatyviniai darbuotojai iš specialiojo padalinio GSG 9“, – rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Remiantis kai kuriais duomenimis, Vokietijoje gyvena maždaug 50 tūkst. čečėnų.

„Per pastaruosius penkerius metus dešimtys tūkstančių čečėnų atvyko į Vokietijos teritoriją siekdami gauti pabėgėlio statusą. Jie esą bėgo nuo autoritarinio Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo režimo. Tik maža dalis jų gavo pabėgėlio statusą (...), tačiau kiti į Rusiją deportuoti nebuvo – jie tiesiog pasiliko Čečėnijoje. Šie žmonės sunkiai integruojasi, kai kurie jauni čečėnai buvo radikalizuoti ir prisijungė prie salafitų“, – rašo vokiečių laikraštis.

Anot M. Wehnerio, dar viena problema, kuri nesulaukia deramo dėmesio, nors darosi vis rimtesnė, yra ta, jog vis labiau aktyvėja išeivių iš Čečėnijos nusikaltėlių grupuotės.

„Problema tapo tokia rimta, kad Vokietijos policija, bendradarbiaudami su kitomis žinybomis, ėmė aktyviai sekti tokias struktūras“, – rašo žurnalistas. Jis nurodo, kad itin aktyviai čečėnų gaujos veikia Šiaurės ir Rytų Vokietijoje, Berlyne, Hamburge, Kylyje, Brėmene ir Hanoveryje, bei tokiose federalinėse žemėse kaip Brandenburgas ar Saksonija.

„Ilgą laiką nusikaltėlių pasaulyje čečėnai daugiausia buvo samdiniai. Jie siūlė savo paslaugas kriminalinėms struktūroms, kurioms reikėjo brutalios fizinės jėgos, – pažymi Vokietijos laikraštis. – Tačiau pastaruoju metu čečėnų grupuotės veikia aktyviai, nes nori pačios tvarkyti reikalus.“

Kaip minėtam laikraščiui sakė Vokietijos policijos kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus vadovas Michaelis Nagelis, „jeigu anksčiau kriminaliniai elementai iš Čečėnijos daugiausia vykdė kitų nusikalstamų grupuočių nurodymus, tai dabar jie vis labiau tolsta nuo vykdytojų vaidmens ir agresyviai skverbiasi į įvairų nusikalstamą verslą“.

„Čečėnų grupuotės įsiskverbė į tokį verslą, kaip prekyba narkotikais. (...) Į jų interesų sferą patenka ir tokia nusikalstama veikla kaip dokumentų klastojimas ir vagystės. Tokioms gaujoms plėstis pirmiausia pavyksta dėl to, kad jos remiasi smurto kurstymo principu. Viena vertus, jie yra pasirengę bendradarbiauti su kitomis grupuotėmis, pavyzdžiui, turkais ar arabais. Tačiau jie viską tiksliai apskaičiuoja ir, jeigu priešininkas parodo silpnumą, jie iš karto negailestingai atima verslą“, – pažymi straipsnio autorius.

„Apie tai, kokios negailestingos gali būti išeivių iš Čečėnijos grupuotės, rodo pernai gegužę Berlyno Vedingo rajone įvykdytas išpuolis prieš barą „Classic“.

Keli vyrai apšaudė barą įvairiais šautuvais. (...) Svečiams pavyko pabėgti per langą pagalbinėse patalpose. Taip pat pavyko užfiksuoti įtariamųjų automobilio numerius, ir greitai jie buvo sulaikyti.

Pasirodo, taip santykius aiškinosi prekeiviai narkotikais, nepasidalinantys rinkos. Už šį išpuolį buvo atsakinga „Vainacho partizanais“ vadinama grupuotė, kurios dauguma narių yra čečėnai. Jos nariai pozavo su Čečėnijos vėliava Brandenburgo vartų fone. Šiuo metu Berlyne vyksta teismo posėdžiai. Įtariamieji tyli“, – nurodoma straipsnyje.

„Kova ir garbė – remiantis tradiciniais daugelį amžių galiojančiais čečėnų įsitikinimais – yra pagrindiniais principai, kuriais turi vadovautis vyras. Daugeliui čečėnų demonstruoti agresiją kasdieniame gyvenime yra visiškai normalu. Tai rodo ir dažni konfliktai su kitų etninių grupių atstovais pabėgėlių apgyvendinimo vietose. Kartais tereikia iš pirmo žvilgsnio menkos priežasties, kad dešimtys jaunų čečėnų stotų į atvirą kovą su kitos grupės atstovais“, – rašo straipsnio autorius ir nurodo, kad čečėnai ne visuomet apsiriboja tik muštynėmis.

„Daugelis jų kariavo abejuose Čečėnijos karuose, kuomet Čečėnija kovojo prieš centrinę Rusijos valdžią. (...) Kovos veiksmuose dalyvavę čečėnai žino, kaip naudotis Kalašnikovo automatais“, – rašo M. Wehneris.

„Daugelis Vokietijoje gyvenančių čečėnų jaunuolių užsiima kovos menais. (...) Šiame sporte turi pasirodyti stipresnis, nei esi iš tikrųjų, kad sukeltum baimę savo varžovui. Čečėnų gaujos, konfliktuodamos su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, taiko tą pačią taktiką. Tai yra jų vizitinė kortelė, lemianti sėkmę.

Klubuose, kur užsiimama kovos menais, verbuojami ir apmokomi nauji gaujos nariai. Ten pat atrenkami darbuotojai legalioms ir pusiau legalioms kompanijomis, kurioms vadovauja čečėnai, ir kurios veikia saugumo ir apsaugos srityje“, – pažymi vokiečių žurnalistas.

„Čečėnų kriminalinės struktūros – tai kietas riešutėlis tiek policijai, tiek teisingumo sistemai. Grupuotės laikosi atskirai, įtariamieji paprastai neduoda parodymų. Rasti liudytojų tarp čečėnų yra praktiškai nerealu taip pat, kaip ir mėginti įsiskverbti į gaują“, – nurodoma straipsnyje.

„Neįprasti“, anot straipsnio autoriaus, yra organizuotų nusikaltėlių ir islamistų ekstremistų santykiai.

„Čečėnams tenka didelė procentinė dalis visų potencialiai pavojingų islamistų Berlyne ir Brandenburge“. Kai kurie, anot žurnalisto, „vyko kovoti į Siriją ir Iraką“.

„Įrodymų, kad čečėnų gaujos sistemingai finansuoja teroristinę veiklą, nėra. Tačiau policija ir žvalgyba konstatuoja, kad čečėnai migruoja iš nusikalstamo pasaulio į politinio-religinio ekstremizmo pasaulį ir atvirkščiai“, – teigia publikacijos autorius.

„Aišku viena: tie, kas turi tam tikro svorio čečėnų grupuotėse, turi ryšių su Čečėnija, jos sostine Groznu ir prezidentu Ramzanu Kadyrovu. Kelionė į ten vyksta gana dažnai. Vokietijos tarnyboms žinoma apie dešimtis atvejų, kai pabėgėlio statusą gavę čečėnai reguliariai vyksta į Čečėniją. O tai iš esmės prieštarauja pačiai priežasčiai (persekiojimo Čečėnijoje), kodėl teikiamas prašymas pabėgėlio statusui gauti.

Realiai padėtis yra kitokia. Glaudūs finansiniai ryšiai su valdžia ir asmeniniai kontaktai iki paties R. Kadyrovo yra būtini norint užimti vadovaujančias pareigas diasporoje. Autoritarinis respublikos vadovas, palaikantis glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, duoda ir politinio pobūdžio nurodymus tiems, kas yra Vokietijoje. (...) R. Kadyrovo priešininkai Vokietijoje yra gąsdinami, jiems grasinama “, – rašo M. Wehneris.

„R. Kadyrovas Vokietijoje turi daug jam dirbančių žmonių, – įsitikinęs straipsnio autorius. – Timūras Dugazajevas tai daro oficialiai. 32 metų čečėnas Vokietijoje gyvena nuo 2002 metų ir atstovauja Čečėnijos prezidentui, būdamas savotišku jo ambasadoriumi Europoje. Mišrių kovos menų čempionas (...) T. Dugazajevas nuo 2014 metų vadovauja Čečėnų kultūros centrui Hamburge. Daugelyje nuotraukų socialiniuose tinkluose jis yra nufotografuotas stovinis šalia R. Kadyrovo.“

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad centro veiklą finansuoja Achmado Kadyrovo fondas. „Šis fondas, remiantis kai kuriais duomenimis, remia vietas, kur mokoma kovos menų, taip pat prorusišką R. Kadyrovo veiklą Vokietijoje“, – nurodoma straipsnyje.

Kaip skelbia „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, 2015 metų vasarą, kai Europoje imigracijos krizė pasiekė apogėjų, T. Dugazajevas Kylyje viename iš garsių restoranų surengė „šventinę vakarienę“ 800 pabėgėlių iš Sirijos ir Irako. Tuomet buvo pareikšta, kad pinigų tam reikalui skyrė R. Kadyrovo atstovai musulmoniškos šventės proga.

„Tai tapo viena sėkmingiausių propagandinių Čečėnijos valdovo akcijų Vokietijos teritorijoje“, – rašo vokiečių žurnalistas.

M. Wehneris taip pat primena ir apie „Lizos bylą“, kuomet T. Dugazajevas organizavo Hamburge demonstraciją, skirtą palaikyti „išniekintą“ merginą (vėliau buvo nustatyta, kad mergina iš „rusų kilmės vokiečių“ šeimos, visai nebuvo pagrobta, o praleido naktį su draugu ir vėliau išgalvojo, kad ją esą išprievartavo musulmonai).

„Prieš dvejus metus R. Kadyrovo šalininkai Hamburge organizavo demonstraciją už Rusijai įvestų sankcijų panaikinimą“, – nurodoma straipsnyje.

„Austrijos, kur gyvena apie 30 tūkst. čečėnų, policija prieš dešimt metų taip pat stebėjo, kaip kriminaliniai elementai iš Čečėnijos užsiėmė prekyba narkotikais ir sisteminiu turto prievartavimu Vienoje. Be to, miestą ėmė terorizuoti jaunų čečėnų grupuotės. Iš pradžių Austrijos policija čečėnų problemos rimtai nevertino. O po trejų ar ketverių metų padėtis grėsė tapti nebekontroliuojama. Vokietija nori pasiremti kaimynės patirtimi. Šiuo metu Vokietijos teisėsauga stebi 200–250 žmonių, kurie atlieka svarbų vaidmenį nusikalstamame čečėnų versle Vokietijoje“, – rašo M. Wehneris.

Kaip pažymi M. Nagelis, „grėsmės, kurią kelia Šiaurės Kaukazo atstovai, pirmiausia čečėnai, negalima nuvertinti“.