Tebesitikima, kad D. Trumpas pasiūlys izraeliečių ir palestiniečių taikos planą, nors M. Abbasas boikotuoja Vašingtono administraciją dėl Amerikos lyderio kontroversiško sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
„JAV ambasadorius Tel Avive yra (žydų) naujakurys ir šuns sūnus“, – M. Abbasas sakė palestiniečių lyderiams Ramaloje.
Baltieji rūmai vėliau pirmadienį pasmerkė M. Abbaso įžeidimus ir pareiškė, kad jis turi rinktis neapykantą arba taiką.
„Prezidentui Abbasui atėjo laikas pasirinkti neapykantos kupiną retoriką arba konkrečias ir praktiškas pastangas pagerinti savo žmonių gyvenimo kokybę bei vesti juos į taiką ir klestėjimą“, – sakoma D. Trumpo padėjėjo Jasono Greenblatto griežto tono pareiškime.
M. Abbaso vyriausybės ir D. Trumpo administracijos santykiai yra smarkiai pašliję nuo gruodžio, kai Baltieji rūmai paskelbė pripažįstantys Jeruzalę Izraelio sostine.
Palestiniečiai šį ginčijamą miestą irgi laiko savo būsimos valstybės sostine. Jungtinėms Valstijoms nusprendus pakeisti ilgametį požiūrį dėl Jeruzalės statuso palestiniečiai atsisakydavo susitikti su D. Trumpo pasiuntiniais.
D. Friedmanas, buvęs D. Trumpo asmeninis advokatas, ambasadoriumi buvo paskirtas praeitais metais. Jis seniai pasisako už žydų nausėdijų, pagal tarptautinę teisę laikomų neteisėtomis, plėtrą okupuotame Vakarų Krante.
Atsakydamas į M. Abbaso pareiškimą D. Friedmanas, kuris yra žydų tautybės, per konferenciją sakė, kad M. Abbaso komentarai gali būti laikomas antisemitiniais.
„Jo atsakymas – išvadinti mane šuns sūnumi. Ar tai antisemitizmas, ar politinis diskursas? Palieku nuspręsti jums“, – diplomato žodžius citavo JAV ambasados atstovė.
Atrodo, kad M. Abbaso komentarai buvo atsakymas į anksčiau pirmadienį D. Friedmano paskelbtą „Twitter“ žinutę.
Joje kalbama apie išpuolį Vakarų Krante, įvardytame kaip „šiaurė“, o M. Abbaso vadovaujama Palestinos Autonomija (PA) peikiama, kad tos atakos nepasmerkė.
Ši žinutė iškėlė klausimų, ar ambasadorius laiko Vakarų Krantą Izraelio teritorijos dalimi.
„Toks brutalumas, o iš PA – jokio pasmerkimo!“ – rašė D. Friedmanas, turėdamas, omenyje penktadienį dviejų izraeliečių karių gyvybes nusinešusį incidentą, kai į juos buvo nukreiptas rėžtis automobilis, taip pat sekmadienį įvykdytą mirtiną izraeliečio apsaugininko subadymą Jeruzalėje.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo tviterio žinute vėliau irgi pasmerkė M. Abbaso pareiškimus.
„Pirmąkart per dešimtmečius JAV administracija liovėsi lepinti palestiniečių lyderius ir pasakė jiems „gana“. Akivaizdu, kad tiesos sukrėtimas privertė juos netekti proto“, – rašė premjeras.
Izraelio kariuomenė Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę laiko okupuotą nuo 1967 metų.
M. Abbaso vyriausybė turi ribotą autonomiją dalyje Vakarų Kranto, o žydų valstybė yra aneksavusi Jeruzalės rytinę dalį, nors šio žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino.
Visų šalių ambasados šiuo metu įsikūrusios Tel Avive, o būsimas Jeruzalės statusas laikomas klausimu, kurį konflikto šalys turi spręsti derybomis.
Tačiau gruodį D. Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine, o gegužę D. Friedmanas taps pirmuoju JAV ambasadoriumi, persikelsiančiu į šį miestą kartu su savo ambasada.
Sprogdinimas Gazos Ruože
Kalbėdamas Ramaloje, M. Abbasas taip pat apkaltino Gazos Ruožą kontroliuojantį palestiniečių islamistų judėjimą „Hamas“ dėl bombos sprogimo, praėjusią savaitę driokstelėjusio prie palestiniečių premjero Rami Hamdallah kortežo, ir pagrasino jam naujomis sankcijomis.
M. Abbasas anksčiau yra sakęs, kad atsakomybė už šį incidentą tenka „Hamas“, nes judėjimas kontroliuoja saugumo situaciją palestiniečių anklave. Tačiau pirmadienį vakare jis pareiškė, kad „Hamas“ organizavo šį išpuolį.
R. Hamdallah per kovo 13 dienos išpuolį nenukentėjo. Pakelės bomba sprogo netrukus po to, kai premjero kortežas įvažiavo į Gazos Ruožą. Palestiniečių pareigūnai šį sprogdinimą, per kurį buvo nesunkiai sužeisti šeši R. Hamdallah apsaugininkai, pavadino pasikėsinimu nužudyti premjerą.
Savo kreipimesi į palestiniečių lyderius M. Abbasas sakė, kad jei pasikėsinimas būtų pavykęs, jis „būtų atvėręs kelią kruvinam pilietiniam karui“.
„Hamas“ M. Abbaso kalbos kol kas nekomentavo.
„Hamas“ ir nuosaikesnis M. Abbaso judėjimas „Fatah“ smarkiai nesutaria nuo 2007 metų, kai islamistai perėmė Gazos Ruožo kontrolę. Tąkart per plauką buvo išvengta pilietinio karo, o palestiniečiai liko su dviem atskiromis administracijomis.
M. Abbasui yra pavaldi okupuotame Vakarų Krante veikianti ir tarptautiniu mastu pripažįstama palestiniečių vyriausybė, vadovaujama R. Hamdallah .
M. Abbasas anksčiau yra ėmęsis rimtų priemonių, įskaitant sumažintą mokėjimą už elektrą, dėl kurio Gazos gyventojai ją turėdavo tik kelias valandas per dieną. Analitikų teigimu, taip buvo bandoma nubausti „Hamas“.
Pernai spalį „Hamas“ ir „Fatah“ parengė susitarimą dėl susitaikymo, tačiau jis žlugo.