Teisme narinėjama pučo rengimu kaltinamų žiniasklaidos darbuotojų byla.

Net 23 žurnalistai nuteisti už priklausymą ginkluotai teroristų grupuotei, o likę du – už menkesnius nusikaltimus, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

Beveik visi šie nuteistieji dirbo žiniasklaidos priemonėse, artimose JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno grupuotei, kuri, anot Ankaros, organizavo pučą.

Pastarąjį Ankara kaltina surežisavus 2016 metų liepos bandymą nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

F. Gulenas neigia tuos kaltinimus ir tvirtina, kad jis ir jo šalininkai tapo raganų medžioklės aukomis.

Dauguma nuteistųjų dirbo laikraščiui „Zaman“, vienam žymiausių leidinių, siejamų su F. Gulenu. Vis dėlto 2016-ųjų kovą to laikraščio kontrolę perėmė vyriausybė.

Kiti byloje figūravę žurnalistai buvo žurnalo „Aksiyon“ ir portalo „Rotahaber“ darbuotojai; šie leidiniai irgi siejami su JAV gyvenančiu pamokslininku.

10 nuteistųjų, tarp jų – vyriausiajam „Rotahaber“ redaktoriui, veteranui turkų žurnalistui Unaliui Tanikui, buvo skirtos pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmės.

13 žurnalistų, įskaitant žinomą „Zaman“ skiltininkę Hanim Busrą Erdal, kalėjime praleis šešerius metus ir tris mėnesius.

Muzikantui ir žurnalistui Atillai Tasui, kaltintam pagalba F. Guleno grupuotei, teismas skyrė trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Žurnalistas Muratas Aksoy, kuriam buvo pareikšti tie patys kaltinimai, gavo dvejus metus ir vieną mėnesį kalėjimo.

Vis dėlto abu žurnalistai buvo paleisti į laisvę jiems pasižadėjus neišvykti iš Turkijos. 19 įtariamųjų buvo laikomi kalėjime dar iki paskelbiant verdiktą.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M. Aksoy tvirtino esąs nekaltas ir neigė savo tekstais padėjęs kokiai nors „organizacijai“.

„Mano tekstai gal ir buvo kritiški, bet nenusipelno būti nubausti. Aš irgi nenusipelnau būti nubaustas vien už tai, kad esu žurnalistas“, – rašė jis.

Vyriausybė po sužlugdyto pučo ėmėsi masinio susidorojimo priemonių su asmenimis, prisidėjusiais prie to perversmo, ir, be kita ko, sulaikė dešimtis žurnalistų.

Ne visi sulaikytieji laikomi artimais F. Gulenui; kai kurie jų reiškė palaikymą kurdams, o kiti kritikavo prezidentą R. T. Erdoganą.

Turkijos valdžia tvirtina, kad priemonės, kurių imtasi paskelbus nepaprastąją padėtį po 2016-ųjų liepos nepavykusio pučo, yra būtinos norint išnaikinti F. Guleno įtaką turkų visuomenei.

Musulmonų pamokslininkas, nesilankęs Turkijoje nuo 1999-ųjų, subūrė savo šalininkų tinklą žiniasklaidoje, teismų sistemoje ir policijoje bei įkūrė sėkmingą privačių mokyklų sistemą.