1976 m., t. y. prieš daugiau nei 40 metų, privilegijuoti keleiviai atstumą virš Atlanto vandenyno lėktuvu įveikdavo per mažiau nei 3,5 val. Šių britų ir prancūzų oro linijų „Concorde“ lėktuvais vykdytų skrydžių metu pasiekiamas greitis du kartus viršijo garso sklidimo greitį, rašo CNN.

Itin aptakios formos lėktuvų trikampiais sparnais buvo sukonstruota vos 20, iš kurių tik 14 buvo perduoti dviem skrydžių bendrovėms – po septynis „Air France“ ir „British Airways“. Šie viršgarsiniai skrydžiai pasižymėjo išskirtinės kokybės paslaugomis ir tiekiamu maistu, prabangiomis laukimo salėmis oro uostuose ir neįtikėtinai didelėmis skrydžių bilietų kainomis.

Kadangi „Concorde“ lėktuvų keleiviai turėjo galimybę skristi virš visais kitais lėktuvais keliavusių žmonių, kelionės tikslas būdavo pasiekiamas greičiau, nei būtų įmanoma skrendant naikintuvu.

Vis tik ką iš tiesų reiškia skristi „Concorde“ lėktuvu kartu su pasaulio turtingiausiais ir žinomiausiais asmenimis? „CNN Travel“ kanalas atsakymo į šį klausimą ieškojo kalbindamas tuometinius išskirtinių lėktuvų keleivius.

„Skrydžių palydovams patiko ten būti, keleiviams patiko ten būti, – pasakojo penkis kartus lėktuvais „Concorde“ skridęs Richardas Questas. – Žinojai, kad esi dalis labai mažos žmonių grupelės, pakankamai privilegijuotos, kad atsidurtum „Concorde“. Lėktuvas buvo labai mažas, vos apie 100 vietų. Vienvietės sėdynės, maži langai. Ten buvo labai triukšminga, tačiau kažin ar būtų pavykę sutikti bent vieną įlipusį į šį lėktuvą, kurio veide nebūtų plačios šypsenos.“

Vidinis fiuzeliažo ilgis siekė apie 2,63 metro. Taigi lėktuvo „Concorde“ salonas buvo vos šiek tiek platesnis už šių dienų „Bombardier Regional Jet“ lėktuvo saloną. Abiejose šio viršgarsinio keleivinio lėktuvo salono pusėse buvo po dvi sėdynes.

„Iš tiesų lėktuvo saloną sudarė dvi dalys: priekinė, tada viduryje esantis tualetas ir galinė dalis, – sakė R. Questas. – Abi dalys buvo identiškos, nebuvo suskirstymo į pirmąją ir verslo klasę. Vis dėlto statuso simboliu tapdavo galimybė atsidurti priekinėje dalyje.“

Nors buvo tokių, kurie „Concorde“ lėktuvais skraidė reguliariai (vienas iš jų – tarptautinio verslo atstovas Fredas Finnas, šiais lėktuvais skridęs net 718 kartų), vis tik dauguma gali pasigirti vienintele kelionės viršgarsiniu greičiu patirtimi. Viena iš tokių – Su Marshall, po pasaulį keliavusi kanadietė, į „Air France“ oro linijų vykdytą elitinį lėktuvą, skridusį iš Niujorko į Paryžių, patekusi su bilietu, gautu iš tuometinio savo vaikino, kuris, jos pačios teigimu, pinigų turėjo daugiau nei šieno.

Laukdama skrydžio Džono F. Kenedžio oro uosto laukiamajame S. Marshall plepėjo su elegantiškai atrodančia prancūze, kuriai papasakojo, kad jai tai bus pirmasis skrydis viršgarsiniu lėktuvu.

„Ji buvo nuolatinė „Concorde“ keleivė, taigi man tyliai patarė apsilankyti tualete dabar: atsidūrus ore tai padaryti bus neįmanoma, nes lėktuvo tualetas tiesiog per mažas, – pasakojo ji. – Man kaip merginai, pratusiai skraidyti kur kas paprasčiau, vos patekus į aptakų, nediduką lėktuvo saloną, teko suprasti, kad atsidūriau dievų ir karalių erdvėje. Vis tik nebuvo įmanoma nepastebėti, kad ten viskas buvo labai maža ir ankšta. Tiesa, prisiminusi, kad skrydis tetruks tris su puse valandos, iš karto nurimau.“

XX a. devintajame dešimtmetyje Richardas Fordas tapo vienu iš „Landor Associates“ komandos narių, kuriam teko užduotis atnaujinti „British Airways“ priklausiusių „Concorde“ lėktuvų interjerą.

„Į detalų techninį darbą įėjo būtinybė sužinoti daugiau apie patirtį skrydžio metu, taigi gavau privilegiją tą pačią dieną iš Londono nuskristi į Niujorką ir atgal. Nepaisant nedidelio dydžio įspūdis labiau priminė skrydį reaktyviniu verslo klasės lėktuvu nei komercinį skrydį, patirtis buvo nepakartojama, – įspūdžiais dalijosi jis. – Stilius ir maisto kokybė buvo išskirtiniai, po skrydžio gavau pasirašytą sertifikatą, patvirtinantį, kad dalyvavau tokiame skrydyje“.

Po kelerių metų turėjusiam darbinių reikalų su svarbiu klientu R. Fordui teko šiuo lėktuvu skristi dar kartą, tačiau tąkart jam jau teko bilietą pirkti pačiam. „Jaučiausi geriau nei patekęs į privatų klubą. Tai buvo trumpas žvilgsnis į man nežinomą gyvenimą, mandagų, dėmesingą, puoštą dailiomis detalėmis. Nebuvo įmanoma nepasijausti lepinamu ir vertinamu“, – tikino jis.

Lėktuvas „Concorde“ sukurtas tais laikais, kai aviacijos pramonė buvo susitelkusi į kelionių viršgarsiniu greičiu idėjos įgyvendinimą. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje aeronautikos inžinieriai negalėjo pasigirti tokiais konstravimo ir analizės įrankiais, kokius turi šiandieniai jų kolegos. Vis tik „Concorde“ kūrėjams pavyko sukonstruoti itin pažangų ir unikalų lėktuvą.

„Concorde“ tapo pirmuoju ir vis dar yra pirmasis keleivinis lėktuvas su turboreaktyviniais varikliais ir forsavimo kameromis. Toks veikimo principas užtikrindavo skubiai beveik 20 proc. padidėjančią variklių varomąją jėgą.

„Concorde“ iš esmės skyrėsi nuo ikigarsinio tų laikų lėktuvo. Jis neturėjo sparnų skydelių ar priešsparnių, visada kildamas į orą panaudodavo visą galią“, – paaiškino buvęs „British Airways Concorde“ įgulos vadas Johnas Tye‘as.

„Kiekvienas pakilimas tapdavo fenomenalia patirtimi, mums tekdavo keleivius iš anksto įspėti, ko jie turėtų tikėtis. Šių „Rolls-Royce Olympus“ variklių gausmas kartu su spaudimu prie sėdynės neprilygsta patirčiai jokiame kitame keleiviniame lėktuve“, – tęsė jis.

Ta pati pakartotinio degalų kaitinimo technologija naudota ir lėktuvui perkelti iš ikigarsinio į priešgarsinio greičio lygmenį. Anot J. Tye‘o, neretai radijo ryšiu tekdavo įspėti lėčiau judančius lėktuvus dėl priartėjimo. Tokie įspėjimai būtini tam, kad nebūtų patirta sukrėtimo dėl stipraus garso, nes viršgarsiniu greičiu skrendantis lėktuvas juda sparčiau už paleistą kulką.

Deja, 1976 m. visuomenės spaudimas, daromas dėl lėktuvo skleidžiamo garso, padarė savo – atšaukti beveik visi „Concorde“ lėktuvų užsakymai. Taigi „British Airways“ ir „Air France“ taip ir liko vienintelės skrydžių bendrovės, keleiviams siūliusios keliones oru viršgarsiniais lėktuvais.

"Concorde" lėktuvo katastrofa

Nelaimė nutiko 2000 m. liepos mėn. „Air France“ vykdytas skrydis lėktuvu „Concorde“ nutrūko įvykus katastrofai iš karto po pakilimo Paryžiuje. Žuvo 109 lėktuve buvę asmenys ir 4 buvę ant žemės.

Nors 2001 m. lapkričio mėn. skrydžiai „Concorde“ lėktuvais atnaujinti, tačiau dėl augančių beveik 30 metų naudotų lėktuvų priežiūros ir remonto kaštų situacija darėsi vis labiau komplikuota. 2003 m. spalio mėn. R. Questas kartu su daugybe įžymybių dalyvavo paskutiniame „British Airways“ vykdytame skrydyje „Concorde“ lėktuvu.

"Concorde" lėktuvo katastrofa

„Nebuvo svarbu, koks yra tavo žinomumo statusas, nes žvaigždė buvo lėktuvas“, – patikino jis.