Eksperimentas, kurio tikslas buvo sukurti žudikų komandą, baigėsi tragiškai. Septyni būrio nariai neteko gyvybių – daliai buvo įvykdyta egzekucija dėl dezertyravimo ar kriminalinės veikos, kiti mirė nuo išsekimo dėl sunkių treniruočių atokioje saloje. Likę 24 būrio nariai per surengtą maištą puolė savo instruktorius ir juos išžudė.
Keisti ir mirtini įvykiai, įvykę Silmido saloje, buvo nuslėpti, ir tik 2006 m. šią informaciją paviešino Pietų Korėjos Gynybos ministerijos Tiesos komisija. Pagal tuos įvykius buvo sukurtas filmas.
Šią istoriją neseniai prisiminė, nes Pietų Korėja subūrė likvidavimo būrį, kuris, anot šalies valdžios, yra reikalingas, siekiant apsiginti nuo branduolinį ginklą turinčios šiaurinės kaimynės.
„Jeigu Šiaurės Korėja pultų Pietų Korėją savo branduoliniais ginklais, Pietų Korėja medžiotų Kim Jong Uną ir jį nužudytų“, – sakė Kookmino universiteto profesorius Park Hwee Rhakas.
Kaip buvo suformuotas 684-as dalinys
Iš pradžių Pietų Korėjos žvalgybos agentūra planavo šį būrį suformuoti iš myriop nuteistų kalinių. Tačiau 2006 m. Gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad žvalgybos pareigūnai „pasamdė civilių ir nurodė, kad jų misija yra „pulti Kim Il Sungo rezidenciją“.
Buvęs 684-o dalinio instruktorius Yang Dong Soo CNN sakė, kad būrio nariai buvo daugiausia parinkti dėl fizinės išvaizdos.
„Žvalgybos pareigūnai verbavo vyrus, kurie atrodė sportiški ir buvo fiziškai stiprūs, – sakė jis. – Ten buvo ir batus valantis vyrukas, ir laikraščių išnešiotojas, kino teatro darbuotojas ar klubo apsaugininkas.“
Yang Dong Soo buvo 21 metų oro pajėgų savanoris, kai 1970 m. jį dislokavo į vakarus nuo Pietų Korėjos krantų esančią Silmido salą. Šiandien ši sala negyvenama. Į salą galima patekti pėsčiomis kelias valandas per dieną, kai atoslūgis atidengia seklumą.
Išblukusioje 1970 m. nuotraukoje Yang Dong Soo nufotografuotas vilkintis uniformą ir stovintis prie palapinės bei medinio būrio ženklo, dekoruoto kaukolėmis ir dviem sukryžiuotais kaulais.
„Tai buvo tikri žmonių kaulai“, – sakė jis.
Yang Dong Soo užduotis buvo mokyti rekrutus durtynių. „Mokiau rekrutus to, ko reikėjo, kad išgyventų. O svarbiausia pamoka buvo ši – jeigu nori gyventi, privalai žudyti“.
Saloje buvusiems rekrutams ir instruktoriams buvo uždrausta bendrauti su išoriniu pasauliu, o pratybos buvo labai sunkios ir brutalios.
„Išgyvenimo jūroje pratybų metu vienas rekrutas mirė nuo išsekimo“, – pasakojo Yang Dong Soo.
Iš tiesų nuo 1968 iki 1971 m. gyvybių neteko septyni iš 31 būrio nario. Gynybos ministerijos duomenimis, dviem vyrams buvo įvykdyta mirties bausmė dėl dezertyravimo. Dar vienam – už grasinimą instruktoriui. Dar trims buvo įvykdyta mirties bausmė ar jie mirė po incidento, kai jie pabėgo iš salos ir išprievartavo vietos gyventoją.
Trūko kantrybė
Per trejus saloje praleistus metus 684-o dalinio nariai niekada nebuvo dislokuoti Šiaurės Korėjoje. Rekrutai turėjo taikstytis ne tik su egzekucijomis, mirtimis ir izoliacija, bet ir su pažadų laužymu.
2006 m. speciali Tiesos komisija konstatavo, kad praėjus vos trims pirmiems mėnesiams, praleistiems Silmido saloje, vadai nustojo rekrutams mokėti atlyginimus ir maitino juos prastos kokybės maistu.
O vieną dieną jų kantrybė baigėsi ir 1971 m. rugpjūčio 23 d. žudikai puolė savo vadus. Yang Dong Soo pasakojo, kad ruošėsi vykti į žemyną pasipildyti atsargų ir staiga išgirdo šūvius.
„Iš pradžių pamaniau, kad Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos atvyko užimti šią salą“, – pasakojo jis.
Tuomet vienas rekrutas šovė jam į kaklą. Kulka įėjo iš nugaros šalia stuburo ir išėjo per kairįjį skruostą. 68 metų vyras parodė kelis blyškius rožinius randus, likusius ten, kur kulka įėjo ir išėjo.
„Kai atsipeikėjau, man iš skruosto bėgo kraujas, o aplinkui buvo žudomi instruktoriai. Ten buvo chaosas“, – prisimena vyras.
Yang Dong Soo nušliaužė iki pakrantėje buvusių akmenų, pasislėpė ir meldėsi, kad buvę mokiniai jo nesurastų. Jo žudikai nerado, bet 684-o dalinio nariai nužudė 18 savo instruktorių saloje. Ir to jiems nepakako.
Žudikai persikėlė į žemyninę dalį, užgrobė autobusą ir nuvažiavo į Seulą, čia susikovė su kariais ir policija. Tada žuvo ar buvo sužeista dešimtys saugumo pajėgų narių ir civilių. Galiausiai mūšis baigėsi, kai per sprogimą autobuse žuvo 20 maištininkų. Keturi maištininkai po sprogimo liko gyvi, vėliau juos slapta teisė. 1972 m. kovo 10 d. jiems įvykdė mirties bausmę.
„Po egzekucijos jų palaikų negrąžino šeimoms“, – nurodoma Gynybos ministerijos 2006 m. pranešime.
Nuslėpė
Tiesos komisija paskelbė, kad oro pajėgų vadai, atsakingi už 684-ą dalinį, mėgino nuslėpti informaciją ir degino dokumentus, susijusius su mirtina nesėkme. „Tiesa apie šį incidentą buvo kruopščiai slepiama“, – konstatavo komisija.
Praėjo beveik pusė amžiaus po kruvinos 684-o dalinio nesėkmės. Dabar esama ženklų, kad Pietų Korėjos kariuomenė siekia išvengti klaidų, formuodama naują likvidavimo būrį.
Pareigūnai skelbia mažai informacijos apie naująjį dalinį, kuris vadinamas „Specialios paskirties brigada“. Skirtingai nuo savo pirmtako, kuris buvo sudarytas tik iš civilių savanorių, naujasis būrys sudarytas iš puikiai paruoštų kariuomenės specialiųjų pajėgų karių.
Pietų Korėjos gynybos ministras Song Young Moo pernai rugsėjį parlamentarams sakė, kad naujasis dalinys bus suformuotas maždaug per metus. O gruodį Pietų Korėjos kariuomenė surengė specialią uždarą ceremoniją paminėti likvidavimo būrio sudarymą.
Vienas Nacionalinės Asamblėjos pareigūnas CNN sakė, kad Pietų Korėjos Gynybos ministerija planuoja per ateinančius kelerius metus investuoti 57,7 mlrd. vonų (50 mln. JAV dolerių) aprūpinti naująją brigadą būtinais ginklais ir amunicija.
Turistinė atrakcija
Korėjos prodiuseriai sukūrė filmą apie tai, kas įvyko Silmido saloje, kino teatrų ekranuose jis pasirodė 2003 m. Filmuojant juostą pačioje saloje buvo atkurti originalūs barakai ir pratybų vieta.
Filmas priminė klasikinę Antrojo pasaulinio karo juostą „Purvinasis tuzinas“, nes kai kurie 684-o dalinio rekrutai buvo apibūdinti kaip nusikaltėliai, priversti prisijungti prie vyriausybinio žudikų būrio. Pati sala virto tikra turistine atrakcija.
Tačiau tiek Gynybos ministerijos Tiesos komisija, tiek ir Yang Dong Soo teigia, kad būrio nariai nebuvo nusikaltėliai. Yang Dong Soo, atsigavęs po savo sužeidimo saloje ir daugiau nei 30 metų mokykloje mokęs vaikus meno, taip pat nenori nieko smerkti dėl įvykusio kraujo praliejimo.
„Jie (684-o dalinio nariai) neturėtų būti vadinami maištininkais. Jie buvo aukos. Tai buvo jauni žmonės, kuriuos paaukojo. Instruktoriai, aš ir kiti, taip pat buvo aukos“, – mano jis.