T. May „vidinis kabinetas“ ketvirtadienio popietę ir vakarą turėtų rinktis į uždarąjį posėdį premjerės oficialioje užmiesčio rezidencijoje Čekerse.
Konservatorių vyriausybė yra pasidalinusi į „kieto“ ir „švelnaus“ „Brexit“ šalininkus. Pirmoji stovykla pasisako už griežtą atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos, kad Londonas galėtų imtis naujų prekybos sutarčių visame pasaulyje, o antroji siekia išsaugoti glaudesnius santykius su Bendrija ir sušvelninti būsimo atsiskyrimo smūgį šalies ekonomikai.
Pirmajai grupei priklauso užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ir tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas. Jų oponentai – iždo sekretorius Philipas Hammondas ir vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd).
Tačiau Th. May lieka nedaug laiko kompromisui pasiekti. Didžioji Britanija kitą mėnesį turėtų pradėti derybas dėl būsimų prekybos santykių su ES po 2019 metų kovo 29 dienos, kai ji išstos iš Bendrijos.
ES lyderiai reiškia nepasitenkinimą dėl nepakankamos informacijos iš Britanijos apie jos ateities siekius. Th. May sako, kad Jungtinė Karalystė planuoja trauktis iš ES bendrosios prekių ir paslaugų rinkos ir muitų sąjungos, tačiau sieks specialios laisvosios prekybos sutarties.
Europos Sąjunga nuolat perspėja Britaniją, kad ši negali „nurinkti vyšnaičių“, tai yra naudotis narystės ES privilegijomis, mainais nieko neįsipareigodama.
Th. May patiria dviejų pusių spaudimą. Daugiau nei 60 konservatorių įstatymų leidėjų, „kietojo“ „Brexit“ šalininkų, šią savaitę pareiškė, kad Britanija privalo turėti „visišką reglamentuotą autonomiją“. Po šiuo žodžiu junginiu slepiasi nenoras laikytis kai kurių ES taisyklių mainais į prieigą prie Bendrijos programų ir rinkos.
Leiboristų atstovas parlamente Hilary Bennas, kuri yra „švelnaus“ išstojimo šalininkė ir vadovauja „Brexit“ komitetui Bendruomenių Rūmuose, sakė, kad artimiausios savaitės „turės esminę įtaką formai ir vėliau vyksiančių derybų rezultatui“.
Laiške „Brexit“ sekretoriui Davidui Davisui H. Bennas sako, kad vyriausybė skubiai turėtų pateikti daugiau detalių, „kad parlamentas, JK verslo įmonės ir 27 ES valstybės galėtų tiksliai žinoti, kokių ateities santykių sieks JK“.