Jis tapo viena iš aukų, kurių pareikalavo JAV pajėgų Sirijoje įvykdyta aviacijos ataka, tapusia pirmuoju rusų ir amerikiečių puses sukiršinusiu išpuoliu per visą karo Sirijoje laikotarpį, rašo abcnews.go.com.
37-erių metų F. Gavrilovos sūnus buvo vienas iš septynių 2,3 tūkst. gyventojų turinčio Rusijos miestelio vyrų, kaip manoma, stojusių tarnauti privačios karinės kompanijos „Vagner“ gretose. Ši grupė, anot pranešimų, prisidėjo prie vasario 7 d. surengtos atakos, nukreiptos į JAV remiamus kurdų kovotojus Sirijoje, ir gerokai nukentėjo nuo JAV įvykdytos kontratakos.
Vasario 8 d. rytą moteris sako sulaukusi sūnaus kolegos skambučio. Jai buvo pranešta, kad neprisistatęs asmuo informavo apie Ruslano Gavrilovo mirtį per vasario 7 d. įvykdytą aviacijos smūgį.
„Jo kūnas buvo suplėšytas į gabalus, – pasakojo 67-erių metų moteris, sėdėdama skurdžiai apstatytame savo bute. – Jis drąsus vaikinas. Jei būtų gyvas, būtų mėginęs paskambinti.“
F. Gavrilova tikino bandžiusi atkalbėti sūnų nuo vykimo į Siriją. Deja, jį viliojo didžiulio atlygio pažadai.
„Kodėl jie išvyko? Dėl skurdo, kad užsidirbtų pinigų“, – sakė žuvusiojo motina.
Kitaip nei kai kurie samdomi kariai, patyrę kovų skonį prisidėdami prie separatistų Rytų Ukrainoje, R. Gavrilovas net nebuvo atlikęs karo tarnybos.
„Maniau, kad vyksta ten atlikti kokių nors ypatingų darbų, – sakė F. Gavrilova. – Juk net mediciniškai nebuvo patikrinti. Pats skambino man iš Krasnodaro ir klausė, kokia jo kraujo grupė.“
Rusijos pietuose esančiame Krasnodaro regione veikia grupės „Vagner“ karinio parengimo bazė.
Remiantis socialiniuose tinkluose plintančia informacija ir tarnaujančiųjų giminių liudijimais, ji funkcionuoja ne be Rusijos gynybos ministerijos žinios. Rasti šį tvirtinimą pakomentuoti galinčių grupės atstovų, deja, nepavyko.
F. Gavrilova ir dar vieno grupuotei „Vagner“ priklausančio kario giminaitis sakė, kad visi į Siriją siunčiami Kedrovojės gyvenvietės vyrai prieš tai vyksta į Krasnodarą.
Paklausta, ar pažįsta dar ką nors, kieno artimieji kariavo Sirijoje, F. Gavrilova mostelėjo į kitapus kiemo stovintį dviaukštį namą. Vėliau kalbintas jame gyvenantis Jevgenijus Berdyševas patikino, kad jo pusbrolis Aleksandras Potapovas sakė į Siriją norintis vykti iš patriotiškų paskatų.
„Jis kalbėjo apie [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino vykdomą teisingą karą – IS teroristų žudymą, tačiau aš, žinoma, suprantu, kad tiesiog neturėjo kito pasirinkimo“, – sakė J. Berdyševas.
A. Potapovas, 54-erių metų dviejų sūnų tėvas, anksčiau kariavo Čečėnijoje. Ilgainiui, pasak J. Berdyševo, jam vis sunkiau sekėsi rasti darbą, juolab, kad buvo nebe jaunas, be to, patyręs sužalojimų ir kartą teistas. Kai pernai spalį kartu su R. Gavrilovu išvyko, dirbo lentpjūvėje.
Negaudami pakankamai informacijos apie į Siriją išsiųstus tėvynainius, už 1,4 tūkst. kilometrų į rytys nuo Maskvos esančios Kedrovojės gyventojai burdavosi draugėn, sudarinėdavo išvykusiųjų į Siriją sąrašus, dalydavosi bet kokiomis juos pasiekiančiomis naujienomis.
A. Potapovo pusbrolis parodė lapą, ant kurio buvo surašytos dar šešių šiuo metu Sirijoje esančių gimtojo miestelio gyventojų pavardės.
Iš gretimo Asbesto kilęs, bet giminių Kedrovojės miestelyje turintis Igoris Kosoturovas, kaip manoma, taip pat žuvo Sirijoje. Valstybinės Asbesto institucijos darbuotoja Natalija Krylova patvirtino, kad I. Kosoturovas miręs.
Ne vieną dešimtį metų I. Kosoturovą pažinojusi N. Krylova papasakojo, kad 45-erių metų jos bičiulis 2015 metais išvyko kovoti su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose. Vėliau jam buvo įteiktas miesto apdovanojimas už ten vykdytą „humanitarinę misiją“.
Telefonu kalbintas sukarintai kazokų grupuotei Asbeste vadovaujantis Olegas Surninas sakė neturintis abejonių dėl I. Kosoturovo ir dar vieno asbestiečio, Stanislavo Matvejevo, žūčių per vasario 7 d. JAV suorganizuotą aviacijos smūgį, tačiau nuo išsamesnių komentarų šia tema susilaikė.
Žuvusiųjų gedinčios šeimos dabar laukia tų, kuriems po JAV suduoto smūgio pavyko likti gyviems, ir tikisi, kad grįžę jie būtinai papasakos, kas nutiko kitiems.
„Iš pradžių visi balsu raudojome, tačiau kiek gi galima verkti? – retoriškai klausia F. Gavrilova. – Labiausiai kankina tas nežinios jausmas.“
Moteris sako nesuprantanti, kodėl mūšio lauke Sirijoje žuvo Rusijos pajėgoms nepriklausantys tėvynainiai.
„Kodėl juos išsiuntė? Kokia šios organizacijos misija?“ – svarstė ji.
Kaimyniniame name gyvenantis J. Berdyševas sako esąs pasipiktinęs, kad Rusijos vyriausybė atsisako pripažinti net tai, jog privačiai samdomi kariai apskritai egzistuoja.
„Tokių tikrai yra, – sakė jis. – Vyriausybė siunčia karius, todėl yra atsakinga už jų veiksmus. Kariai buvo nusiųsti, tada sugrąžinti, bet iš tiesų ir dabar ten yra kažkiek [rusų], tik viskas įslaptinta.“
DELFI primena, kad Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija vasario 7 dieną nusitaikė į Sirijos režimui lojalias pajėgas Sirijos Deir al Zoro provincijoje. Kiek tiksliai aukų pareikalavo antskrydis, sunku pasakyti.
„Bloomberg“ skelbia, kad aukų skaičius siekia per 200. Faktas, kad dauguma aukų – Rusijos piliečiai, kelia žymiai mažiau abejonių, nors oficialiai Sirijoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų nėra, nebent kariniai samdiniai.
Rusijos užsienio reikalų šaltinis vasario 14 dieną skelbė, kad tokia informacija – klasikinis dezinformacijos atvejis. „Kommersant“ duomenimis, Sankt Peterburge veikianti „Vagner“ sukarinta organizacija misijai Sirijoje nusamdė per 600 karių.
2018 m. vasario mėn. duomenimis privačioje karinėje kompanijoje (PKK) „Vagner“ tarnavo ne mažiau kaip 3 602 asmenys. Šis skaičius paaiškėjo susipažinus su viename iš PKK dalinių buvusiu karių sąrašu, patekusiu portalo „Republic“ redakcijos žinion. Dokumente nurodyti asmeniniai kelių dešimčių vyrų numeriai.
Paskutinis sąrašo numeris – 3602. Informaciją žurnalistams perdavę šaltiniai patvirtino, kad būtent tokius žetonus ir gauna PKK „Vagner“ samdomi kariai.
Pirmo išduoto žetono numeris – 0001, o toliau – iš eilės einantys skaičiai. Kiek tiksliai žetonų savininkų iki šiol aktyviai įsitraukę į tarnybą grupuotėje, „Republic“ nenurodo. Per pustrečių metų susidariusi PKK „Vagner“ išlaikymui skirta suma, portalo vertinimu, galėtų siekti 16,1–17,4 mlrd. rublių (231–250 mln. eurų).
Šioms išlaidoms priskiriamos mėnesinės algos (po 240 tūkst. rublių (3 445 eurus), maitinimo kaštai, žuvusiųjų giminėms numatytoms kompensacijoms skiriamos sumos (po 5 mln. rublių (71,7 tūkst. eurų) už kiekvieną karį) ir kt.
„Republic“ šaltinių duomenimis, PKK remia keletas privačių investuotojų, kurių pavardės liko neatskleistos. Vienas iš portalo pašnekovų patikino, kad po didelio masto netekčių Sirijoje apie PKK išformavimą nekalbama.
Pasak dviejų samdomų karių, anksčiau į karinio personalo atranką buvo žvelgiama griežčiau: buvo reikalaujama turėti dalyvavimo karinėse operacijose patirties, mokėti naudotis ginklu, įvykdyti fizinio pasirengimo normatyvus ir kt.
Nuo 2017 metų šie reikalavimo gerokai sušvelninti. „Republic“ pašnekovai mano, kad tai gali būti viena iš augantį karių žūčių skaičių paaiškinančių priežasčių.
