Pagal 2008 metų Bendrijos įstatymą valstybės narės turi riboti oro taršą, siekdamos apsaugoti savo gyventojų sveikatą. Remiantis naujausiais duomenimis, dėl prastos oro kokybės kasmet pirma laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. Europos gyventojų. Oro tarša sukelia tokias ligas kaip astma, širdies ir kraujagyslių ligos bei plaučių vėžys.
2015-ųjų gruodį Europos Komisija (EK) dėl Lenkijos kreipėsi į ESTT, nes kasdieninis kenksmingų oro teršalų kiekis 2007-2015 metų laikotarpiu 35-iose iš 46-ių šalies oro kokybės vertinimo zonų nuolat viršydavo normas. Devyniose iš šių zonų taip pat buvo viršytos metinės taršos normos.
„Todėl daroma išvada, kad toks (normų) viršijimas privalo būti laikomas nuolatiniu“, - teigė ESTT teisėjai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir įgyvendinus šalies planus riboti oro taršą, oro kokybė Lenkijoje ES standartus pasiektų tik tarp 2020 ir 2024 metų.
Lenkijos argumentas, kad įgyvendinti minėtojo ES įstatymo šaliai esą neleido jos ekonominė ir finansinė padėtis, „savaime negali pateisinti tokių ilgų terminų mažinant normų viršijimus“.
Lenkija - jau antra šalis, pripažinta pažeidusi ES oro kokybės reikalavimus. 2017-ųjų balandį teismas kalta panašioje byloje pripažino Bulgariją.
Be to, pastarosiomis savaitėmis Bendrija ėmėsi veiksmų prieš Didžiąją Britaniją, Čekiją, Vokietiją, Ispaniją Prancūziją, Italiją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją, grasindama paduoti jas į teismą, jei jos nepateiks siūlymų, kaip pagerinti savo oro kokybę.