Tiesioginę apklausos transliaciją rodė televizija „112 Ukraina“.
Prieš apklausą teismui buvo parodyta tuometinio Aukščiausiosios Rados parlamentaro P. Porošenkos buvimo Simferopolyje videokronika 2014 m. vasario 28 d.

„2017 m. vasario 27 d. užėjau į Aukščiausiosios Rados vadovo Aleksandro Turčinovo, kuris tuo metu vykdė vyriausiojo vado pareigas, kabinetą su pasiūlymu nedelsiant skristi į Krymą ir asmeniškai dalyvauti derybose su Krymo Aukščiausiosios Tarybos deputatais, siekiant sustabdyti griaunamuosius procesus, kurie prasidėjo neteisėtu referendumo paskelbimu“, – pasakojo Ukrainos prezidentas.

„Išvykau į Simferopolį. Gavau informacijos, kad Simferopolį jau blokuoja kariai ir asmenys civiliais drabužiais, kad man bus labai sunku ten patekti. Nusprendžiau, jog bet kokiu atveju privalau vykti“, – pridūrė P. Porošenka.

Atskridęs į Krymo sostinės oro uostą P. Porošenka teigė prasibrovęs pro žmones, kurie norėjo sutrukdyti jam patekti į miestą. Paskui jis pranešė žurnalistams apie savo vizito į Krymą tikslą.

„Pareiškimas buvo apie tai, kad Krymas priklauso Ukrainai, ir mes turėtume padaryti viską, kad sutrukdytume provokatoriams ir neleistume kilti provokacijoms“, – teigė jis ir paragino sudaryti darbo grupę iš Aukščiausios Rados deputatų ir pusiasalio parlamento.

Po to P. Porošenka, lydimas jį sutikusių žmonių, pasuko prie Krymo Aukščiausiosios Tarybos (AT) pastato pasikalbėti su AT pirmininku Vladimiru Konstantinovu.

„Nepaisant tam tikrų kliūčių, sugebėjome priartėti 300–400 metrų iki aikštės ir pastato, kuriame buvo AT. Toliau nebuvo galima važiuoti mašina, aš išlipau iš automobilio ir pėsčiomis nuėjau prie pastato. Pats įsitikinau, kad jis užrakintas, neveikia, o jį apsupę žalieji žmogeliukai – Rusijos reguliariosios kariuomenės nariai – ir žmonės, vilkintys maskuojamąsias uniformas, kurie save vadino „Krymo gynyba“, bet buvo koordinuojami Rusijos specialiųjų tarnybų“, – pasakojo Rusijos prezidentas.

P. Porošenkos teigimu, jis mėgino patekti į AT pastatą, bet jo neįleido, taigi jis grįžo į automobilį.

„Tuo metu buvau apsuptas kelių dešimčių žmonių, o paskui – ir kelių šimtų žmonių, dalis jų buvo provokatoriai, kurie bandė man suduoti, taip pat grasino“, – tvirtino P. Porošenka ir pridūrė, kad keli žmonės stojo jo ginti.