Mat savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje užsienio reikalų ministro pareigas einantis S. Gabrielis garsiai samprotavo apie laipsnišką sankcijų Rusijai panaikinimą. Tiesa, jis iš anksto apsidraudė: tai – tik jo asmeninė nuomonė.
„Žinau, kad oficiali pozicija yra kitokia“, – sakė ministras po susitikimo su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.
Priminsime: ligšiolinė oficiali Vokietijos pozicija skelbia, kad sankcijos atšauktinos tik šimtu procentų įvykdžius Minsko taikos susitarimą. „Aš tokią poziciją laikau nerealistiška“, – pareiškė S. Gabrielis.
Jis „primygtinai remia“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą paliaubas Rytų Ukrainoje užtikrinti, pasitelkus Jungtinių Tautų (JT) „žydruosius šalmus“.
„Pavykus to pasiekti, galėtume pradėti laipsnišką sankcijų atšaukimą“, – Rusijai, bet ir Vokietijos verslui palankią perspektyvą brėžė aukštas vokiečių politikas.
Krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos seniūno pavaduotojas Johanas Wadephulas negali suprasti savo kolegos pagyrų Rusijos siūlomai JT taikos „žydrųjų šalmų“ misijai.
„Jei rusai nesutinka, kad būtų kontroliuojama siena tarp Rusijos ir Ukrainos, tai ir pati taikos misija yra absoliučiai beprasmiška“, – agentūrai „Reuters“ aiškino J. Wadephulas.
Toks nuolaidžiavimas esąs „visiškai klaidingas signalas, nes Rusija Ukrainos konflikte nepasistūmėjo nė per milimetrą tam, kad įvykdytų Minsko susitarimą“, – kritikavo krikščionių demokratų užsienio reikalų komisijos pirmininkas Norbertas Röttgenas.
„Rusija privalo bent jau atitraukti sunkiuosius ginklus. Priešingu atveju kalbas apie sankcijų naikinimą Putinas supras kaip paskatinimą nekeisti savo politikos“, – argumentavo krikščionis demokratas interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR.
Be to, tokios kalbos prieštarauja susitarimui, kuris buvo pasiektas derybose dėl naujos didžiosios vyriausybinės koalicijos, o juk vienas derybininkų buvo ir S. Gabrielis, – piktinosi N. Röttgenas.
Rusijos politikos klausimu – diplomatiškai vingriai
Nors socialdemokratai (SPD) yra mažesnieji koalicijos partneriai, tačiau, kaip atskleidė kompiuterinė koalicinės sutarties analizė, 70 procentų sutarties teksto tematiškai atitinka ne krikščionių demokratų ir krikščionių socialinės sąjungos (CDU/CSU), o SPD programines nuostatas. Socialdemokratų braižas jausti ir Rusijos politikai skirtose penkiose sutarties pastraipose.
„Vokietija yra pabrėžtinai suinteresuota gerais santykiais su Rusija ir glaudžiu bendradarbiavimu užtikrinant taiką bei sprendžiant svarbius tarptautinius iššūkius. Rusija yra didžiausia mūsų europietiška kaimynė, išvien su kuria mes norime užtikrinti taiką Europoje, nacionalinių sienų integralumą bei visų valstybių suverenumą, grindžiamą vien ESBO principais.“
Esama „didžiulio potencialo“ ekonominiam šalių bendradarbiavimui, deja, dabartinė Rusijos politika, „jos įvykdyta Krymo aneksija bei įsikišimas Rytų Ukrainoje“, „reiškė didžiulį regresą“. Visa tai reikalauja „didžiulio budrumo ir psichologinio atsparumo (Resilienz)“.
Toliau nurodoma, jog Vokietija drauge su Prancūzija atkakliai sieks, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai.
„Tiek Rusija, tiek ir Ukraina privalo vykdyti Minsko susitarime numatytus įsipareigojimus.“ Tuomet „būsime pasiruošę atšaukti sankcijas ir tuo klausimu vesime dialogą su mūsų Europos partneriais. Mes laikomės bendros ekonominės erdvės nuo Lisabonos iki Vladivostoko vizijos. Abi pusės, o ir visa Europa, gali turėti iš to naudos.“
„Pražūtingas signalas Europai“
„Kaip matyti, čia viršų paėmė socialdemokratų partijoje ypač ryški tendencija su paklusniu uolumu pritarti Putino autokratijai“, – komentuoja dienraštis „Die Welt“.
„Koalicionieriai netgi nesigėdi perimti Kremliaus strateginę koncepciją“, skelbdami, jog ir toliau laikysis bendros ekonominės erdvės nuo Lisabonos iki Vladivostoko vizijos, – dėstoma toliau. – Vizijos originalas, iškilęs po Šaltojo karo kaip viltinga galimybė bendradarbiauti su demokratiška Rusija, skamba kitaip: „Nuo Vankuverio iki Vladivostoko.“
„Ir tai – didžiulis skirtumas, nes Vankuveryje prasidedanti laisvosios prekybos zona apima ir Kanadą bei JAV. Tai Rusija propagavo variantą, pagal kurį bendra ekonominė erdvė turi baigtis Lisabonoje. Toks ir yra Putino išskaičiavimas: atskirti Europą nuo Amerikos, kad galėtų ją lengviau kontroliuoti“, – daro išvadą dienraštis „Die Welt“.
Rusijos politikai skirtuose pasažuose esama ir daugiau kritikuotinų dalykų. Antai, nors ir nurodoma, kad Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo Krymą bei „įsikišo“ į Rytų Ukrainą, tačiau ir toliau lygiavos principu kartojama formulė: „tiek Rusija, tiek ir Ukraina privalo vykdyti Minsko susitarime numatytus įsipareigojimus“.
Be to, nė žodžiu neužsimenama apie pragaištingą Rusijos vaidmenį Sirijoje, apie civilių gyventojų bombardavimą, sukėlusį naujus pabėgėlių srautus.
„Nepaminėtas lieka ir Rusijos vykdomas kibernetinis karas prieš Vakarus. Užtai Rusija vadinama „mūsų didžiausia europietiška kaimyne“ – nors tarp mūsų ir Rusijos, kaip žinia, driekiasi Europos šalys Lenkija, Baltijos valstybės, Baltarusija ir Ukraina. Europai dar to ir betrūko – vokiečių vyriausybės su įtartinu geografijos neišmanymu“, – piktai pašiepia politinis „Die Welt“ korespondentas Richardas Herzingeris.
Rusijos žvilgsniu: senas vynas naujose statinėse
Propagandinis Rusijos kanalas „RT Deutsch.de“ suniekina „Die Welt“ skelbiamą kritiką: esą, ko kito tikėtis iš „transatlantinių nuostatų“ dienraščio?
Rusijos medijose vokiečių kalba „RT Deutsch“ ir „Sputnik News“ būsimų koalicionierių sutartis komentuojama labai išsamiai, pranešama, kad ir Rusijoje neskubama atvirai dėl jos džiūgauti. Galbūt tik taktiniais sumetimais?
Nes juk socialdemokratai Vokietijos vyriausybėje Maskvai visada reiškė geresnio susikalbėjimo galimybę, buvo linkę lengviau eiti į kompromisus. Juk ir dabartinė S. Gabrielio pozicija nėra nauja.
„Dar būdamas ūkio ministru, jis 2016 metais pasisakė už laipsnišką ES sankcijų Rusijai panaikinimą, o ir anuometinis užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (SPD) prieš dvejus metus laikėsi panašios linijos“, – primena „Spiegel Online“.
„Maskvoje dabar atkimšinėjami šampano buteliai“, – ironizavo istorikas Richardas Volkmannas laikraštyje „Bild“ po to, kai S. Gabrieliui pavyko iš Martino Schulzo atsikovoti užsienio reikalų ministro portfelį.
Jei koalicinė vyriausybė bus sudaryta ir jei S. Gabrielis toliau liks vyriausias jos diplomatas, tuomet Rusijai atsivers didesnė veikimo laisvė Vokietijos įtakų erdvėje, – svarso R. Volkmannas.
„RT Deutsch“ cituojamas rusų politologas Vladimiras Briuteris yra kur kas skeptiškesnis. Jo manymu, socialdemokratų įtaka Vokietijos užsienio politikai nebus lemianti, nes kryptį šiaip ar taip diktuos federalinė kanclerė Angela Merkel, vyriausybėje atstovaujanti Rusijai skeptišką liniją.
„Vis dėlto esama ir privalumo: visi žino, ko iš jos galima laukti“, – guodžiasi V. Biutneris. Žodžiu, senas vynas naujose statinėse.