2018-aisiais gynybos išlaidoms buvo numatyti 612 mlrd. JAV dolerių. Pirmadienį pristatytas 686 mlrd. dolerių išlaidų planas parengtas atsižvelgiant į Pentagono parengtą naują nacionalinės gynybos strategiją ir sudaro ryškų kontrastą Valstybės departamento biudžetui, nes numatoma smarkiai apkarpyti diplomatines išlaidas ir pagalbos finansavimą.
Pentagono vadovas Jimas Mattisas įspėjo apie naujas supervalstybių varžybas, Amerikai susiduriant su augančia grėsme iš Rusijos ir Kinijos. Jis nori didinti ginkluotąsias pajėgas, papildyti jas naujais laivais bei ginkluote bei gerinti pasirengimą, o visa tai turėtų būti daroma veikiant įvairiuose karo veiksmų teatruose Europoje, Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje.
„Jei nebus imtasi priemonių, dėl mažėjančio JAV karinio pranašumo prieš Kiniją ir Rusiją gali nukentėti mūsų galimybės atgrasyti agresiją ir prievartą strategiškai svarbiuose regionuose“, – pažymėjo jis.
JAV gynybos biudžetas ir šiaip yra didesnis už kitų aštuonių daugiausiai lėšų gynybai skiriančių valstybių biudžetus kartu sudėjus. Visgi P. Norquistas pažymėjo, kad 2019 finansiniams metams numatytos Pentagono išlaidos tik pasieks tą lygį, kokio jos būtų buvusios, jei ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracija nebūtų smarkiai apkarpiusi gynybos finansavimo.
Prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtame biudžeto projekte numatyta ginkluotąsias pajėgas padidinti 25 900 karių, taip pat daug investuoti į lėktuvus, laivus, antžemines sistemas bei priešraketinę gynybą.
Mažiau dėmesio diplomatijai
Valstybės departamentas taip pat paskelbė savo 2019 finansinių metų biudžeto gaires, raginančias smarkiai karpyti išlaidas, nors Kongresas tai jau atmetė kaip netinkamą iniciatyvą.
Valstybės departamentui ir JAV Tarptautinio vystymo agentūrai (USAID) valstybės sekretorius Rexas Tillersonas paprašė 37,8 mlrd. dolerių finansavimo. 2018-aisiais tam buvo prašoma 37,6 mlrd. dolerių.
Prie R. Tillersono prašomos sumos buvo papildomai pridėti 1,5 mlrd. dolerių. Tai padaryta atskiru priedu, kad būtų atspindėtos aukštesnės išlaidų ribos pagal neseniai Kongreso pasiektą susitarimą dėl biudžeto. Taigi, bendra prašoma suma sudaro 39,3 mlrd. JAV dolerių.
2017-aisiais, paskutiniais ankstesnės administracijos kadencijos metais, Valstybės departamentas išleido 55,6 mlrd. dolerių. Jei Kongresas, rengiantis bendrą biudžetą 2018-iesiems ir 2019-iesiems, pritartų 2018 metams prašomam finansavimui, tai reikštų, kad išlaidos turėtų būti apkarpytos daugiau nei 30 procentų.
Įstatymų leidėjai iš abiejų didžiųjų partijų tvirtina, kad būtų pavojinga šitaip drastiškai apkarpyti finansavimą, juolab kad JAV diplomatai dalyvauja sprendžiant daugybę tarptautinių krizių.
R. Tillersonas, nekreipdamas dėmesio į karjeros valstybės tarnautojų pasipriešinimą, pavedė atlikti Valstybės departamento „pertvarką“. Be to, jam sunkiai sekasi rasti kandidatų užimti svarbius postus departamente.
Kai buvo pateiktas praėjusių metų prašymas dėl finansavimo, respublikonas senatorius Bobas Corkeris, pirmininkaujantis Užsienio ryšių komitetui, sakė, kad netgi jo svarstymas būtų paprasčiausias laiko švaistymas.
B. Corkerio kolega senatorius Lindsey Grahamas pareiškė, kad 2018-ųjų išlaidų planas „gimė negyvas“.
„Šis biudžetas griaus švelniąją galią, dėl jo kils pavojus mūsų diplomatams. Tai niekur nenuves“, – pridūrė jis.
Nors galutinė suma liko faktiškai nepakitusi, naujausiame R. Tillersono plane finansavimas kiek perskirstytas, atsižvelgiant į naujus JAV prioritetus.
Pavyzdžiui, ambasadų saugumui, statybai ir priežiūrai numatoma suma 2019 finansinių metų projekte padidinta nuo 1,42 mlrd. dolerių, buvusių 2018-ųjų plane, iki 1,66 mlrd. dolerių.
Tai padaryta Baltiesiems rūmams skubant įgyvendinti savo kontroversišką sprendimą perkelti Izraelyje veikiančią JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.