Rusijos ambasadorius JAV jau kiek anksčiau patvirtino, kad pastarosiomis dienomis Vašingtone lankėsi Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas. Čia jis neva susitiko su JAV pareigūnais ir aptarė su terorizmu susijusius klausimus bei kitas problemas.
Tačiau apie dar dviejų aukšto rango pareigūnų, būtent – Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus Aleksandro Bortnikovo ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) vadovo generolo leitenanto Igorio Korobovo, vizitus jokios išankstinės informacijos išplatinta nebuvo.
Sausio 31 d. dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad A. Bortnikovas ir I. Korobovas praeitą savaitę tikrai lankėsi JAV sostinėje, taip pat kad A. Bortnikovas, kaip ir S. Naryškinas, buvo susitikęs su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Mike‘u Pompeo.
Su kuo susitiko I. Korobovas, taip ir liko neaišku.
Praėjus kelioms dienoms po šių asmenų vizitų JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė apie naujus veiksmus Rusijos atžvilgiu, kurių ėmėsi vadovaudamasi pernai vasarą su didžiausiu pritarimu Kongreso priimtu įstatymu.
Vis dėlto priemones, kurių sausio 29 d. ėmėsi Valstybės ir Finansų departamentai, daugelis apžvalgininkų įvertino gana skeptiškai, mat tikėjosi, kad bus paskelbta apie turto įšaldymą, draudimus keliauti ir kitas sankcijas, o nieko panašaus neįvyko.
Sausio 30 d. Maskvoje JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas per interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ paminėjo, kad M. Pompeo tikrai buvo susitikęs su Rusijos žvalgybos tarnybų vadovais, tačiau kur vyko susitikimai ir kas konkrečiai juose dalyvavo, jis nepasakė.
„Praeitą savaitė įvyko, ko gero, reikšmingiausi susitikimai, per kuriuos buvo kalbama apie kovą su terorizmu – labai ilgai pačiu aukščiausiu lygiu aptarinėjamą problemą“, – sakė J. Huntsmanas.
Pakomentuoti šiuos įvykius buvo paprašyta ir Vašingtone veikiančios Rusijos ambasados atstovo spaudai, tačiau į el. paštu nusiųstą užklausą jis atsakė ne iš karto.
CŽA atstovas apskritai atsisakė pateikti kokios nors papildomos informacijos apie susitikimus, kuriuose dalyvavo M. Pompeo.
„JAV žvalgybos agentūros vadovų dienotvarkė nėra diskusijų objektas, tačiau galiu patikinti, kad bet kokia komunikacija su užsienio valstybių žvalgybos agentūromis yra vykdoma laikantis JAV įstatymų, be to, pasitarus su atitinkamais departamentais ir agentūromis“, – el. laišku atsakydamas į RFE/RL užklausą nurodė anonimiškumą panoręs išlaikyti oficialus asmuo.
Sausio 29 d., duodamas interviu transliuotojui BBC, M. Pompeo pasakė, kad nors JAV ir Rusijos žvalgybos agentūros kartkartėmis bendradarbiauja, Rusija vis tiek laikoma priešiškai nusiteikusia šalimi. „Nepastebiu beveik jokių jų bandymų sustabdyti savo veiklą“, – sakė CŽA vadovas.
CŽA direktorių susitikimai su analogiškas pareigas Rusijos agentūrose einančiais asmenimis vyksta reguliariai. Per juos paprastai aptarinėjami kuo įvairiausi klausimai.
Vis dėlto į atsargą pasitraukę JAV žvalgybos vadovai tikina, kad iš karto visų trijų Rusijos žvalgybos agentūrų vadovų atvykimas į Vašingtoną, be to, kaip tik tada, kai ypač intensyviai nagrinėjamas klausimas dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusią JAV prezidento rinkimų kampaniją, be abejo, kelia įtarimų.
Buvęs CŽA rezidentūros vadovas Maskvoje Stevenas Hallas sako neprisimenantis, kad per 15 pastarųjų metų visi trys Rusijos agentūrų vadovai tuo pačiu metu būtų lankęsi JAV sostinėje, todėl toks atvejis, pasak jo, vertintinas kaip labai neįprastas.
S. Hallas tikina, kad bent jo vadovavimo laikais tokie susitikimai visada būdavo laikomi ypač reikšmingais tiek politiniu, tiek strateginiu požiūriu, mat šitaip Maskvai būdavo suteikiama galimybė užsitikrinti lygiavertę, už JAV ne menkesnę savo padėtį.
Aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūno susitikimą su kolega iš JAV Rusija, anot S. Hall‘o, yra linkusi laikyti savotišku politiniu laimėjimu. „Todėl, atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes, [JAV] noras suteikti [Rusijai] tokio pobūdžio galimybių, būtų labai keistas“, – konstatavo S. Hall‘as.