Taneras Kilicas buvo sulaikytas nuo 2017 metų birželio. Jis buvo areštuotas dėl įtarimų, kad priklausė organizacijai, vadovaujamai JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno. Pastarąjį Ankara kaltina surežisavus 2016 metų liepos bandymą nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
T. Kilicas kaltinimus neigia, o „Amnesty International“ juos vadina „neturinčiais pagrindo“.
Turkų pareigūnai F. Guleno judėjimą vadina „teroristine organizacija“, bet pats F. Gulenas kategoriškai neigia ir bet kokius ryšius su nesėkmingu bandymu įvykdyti perversmą, ir jo judėjimui klijuojamą „teroristų“ etiketę.
T. Kilico šalininkai trečiadienį su palengvėjimu atsivėpė, kai Stambulo teismas paleido jį iš kalėjimo Izmyre ir skyrė jam teismo pareigūnų priežiūrą.
Tačiau po kelių valandų buvo išduotas naujas T. Kilico arešto orderis ir jis vėl buvo sulaikytas, pranešė jo organizacija.
„Nuskridome į Izmyrą ir nuvažiavome prie kalėjimo, vildamiesi su jo šeima pamatyti Tanero paleidimą. Vietoje to maždaug vidurnaktį „Amnesty International“ matė, kaip Taneras vežamas iš Izmyro kalėjimo į žandarmerijos ... nuovadą netoliese“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „Amnesty International“ direktorė Europoje Gauri van Gulik.
„Keisti teisiniai manevrai“
Pasak G.van Gulik, T. Kilico advokatai išsiaiškino, kad prokuroras apskundė teismo sprendimą.
Nors Stambulo teismas atmetė apeliaciją, jis vis dėlto nusiuntė prašymą kitam teismui, kad šis nuspręstų dėl T. Kilico sulaikymo.
„Nors advokatams nebuvo perduotas joks oficialus sprendimas, žandarmerija sakė, kad jam išduotas arešto orderis“, – nurodė ji.
G. van Gulik pasmerkė šiuos „keistus teisinius manevrus“ siekiant „išlaikyti jį už grotų“ ir pridūrė, kad T. Kilicas vėliau ketvirtadienį bus nuvežtas į teismą išklausyti sprendimo.
T. Kilicas buvo teisiamas drauge su 10 kitų teisių gynėjų, įskaitant „Amnesty International“ direktorę Turkijoje Idil Eser, vokiečių aktyvistą Peterį Steudtnerį ir kolegą iš Švedijos Ali Gharavi.
Minėti 10 atsakovų pernai buvo paleisti, nors jų teismo procesas tęsiasi ir kitas posėdis paskirtas birželio 21 dieną.
Jie kaltinami ryšiais su F. Gulenu ir uždraustomis grupuotėmis, įskaitant Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurios sukilimas prieš Turkiją tęsiasi jau tris dešimtmečius.
Po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą Turkija įvedė nepaprastąją padėtį. Praėjusį mėnesį ji jau šeštą kartą buvo pratęsta.
Pagal nepaprastosios padėties įstatymus buvo sulaikyta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių, įtariamų ryšiais su F. Gulenu.