Jo teigimu, Kremliaus strategai vis dar neatsisako idėjos „pramušti“ koridorių į Padniestrę, skelbia „Novoe Vremia“. Tačiau tokio jėgos scenarijaus atveju padėtis Rusijoje radikaliai pablogėtų.

„Dėl to, kad Ukraina yra pasirengusi tokiems veiksmams, jos saugumo lygis yra gerokai pakilęs. Tačiau Rusijos palaikymo grupė yra nusilpusi. Taigi, man atrodo, bandymai išspręsti „Ukrainos problemą“ jėgos keliu V. Putino režimui būtų savižudiška. Tai nereiškia, kad tai negali įvykti, bet toks scenarijus yra mažai tikėtinas“, - sakė D. Oreškinas.

Rusijos politologas pažymėjo, kad Krymo okupacija jau nedžiugina Rusijos gyventojų – pirmame plane yra atsidūrusios socialinio pobūdžio problemos.

„Taigi atitraukti rinkėjų dėmesį mažu pergalingu karu jau nepavyks. Viskas, kas bus daroma – veikiausiai bus stiprinama propaganda Rusijos televizijoje, bus sukelta eilinė karštligė, kokie niekšiški yra ukrainiečiai. Tačiau ir tai jau neveikia“, - mano D. Oreškinas.

Kiek anksčiau rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka pareiškė, kad „didžiulį karą“ su Rusija gali sukelti arba dabartinio režimo krizė, arba Rusijos ekonomikos krachas.

JAV pasiuntinys Ukrainai: spręs V. Putinas

Tuo metu JAV pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris interviu „Politico“ yra sakęs manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nėra nusprendęs, ką toliau daryti Rytų Ukrainoje.

„Tiesą sakant, manau, kad rusai analizuoja idėją: ar verta užbaigti konfliktą (Donbase - red.), pasiekti taikos, pasitraukti ir kaip visa tai turėtų atrodyti? Nemanau, kad jau apsisprendė būtent taip ir padaryti, nemanau, kad iš viso priėmė kažkokį sprendimą, bet tikrai svarsto galimus variantus“, - interviu sakė K. Volkeris.

Jis yra įsitikinęs, kad galutinį sprendimą priims ne kas kitas, o būtent Rusijos prezidentas V. Putinas.

„(...) Manau, kad Rusija norėtų, kad Ukraina būtų prorusiška šalis, Rusijai draugiška valstybė, turėtų sukalbamą valdžią, su kuria būtų galima lengvai sutarti“, - sako JAV pasiuntinys.

Tačiau, anot jo, įsiveržę į svečią šalį, pasiėmę dalį jos teritorijos, rusai savo rankomis lėmė labiau nacionalistinės, daugiau į Vakarus orientuotos ir vieningesnės Ukrainos nei ji buvo anksčiau sukūrimą.

„O juk norėjo visai priešingo rezultato, taigi dabar turi pagrindo sakyti: „Na, negavome, ko norėjome. Mums tai tikrai brangiai kainuoja – tiek karinė operacija, tiek pilietinis administravimas“. Maža to, brangiai kainuoja ir sankcijos, kenčia reputacija, santykiai su Europos Sąjunga, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Taigi, iš esmės jie (rusai - red.) turėtų būti suinteresuoti spręsti šią problemą“, - sakė K. Volkeris.

„(...) Praktiškai tarp tų dviejų (Krymo ir Donbaso) skirtumo kaip ir nėra. Tai Rusijos invazija, Rusijos įvykdyta svečios šalies teritorijos okupacija. Krymo atveju jie įvykdė aneksiją, tačiau nė vienu iš tų atvejų to nepripažįsta. Tai neteisėta. Minsko susitarimai buvo skirti išspręsti konfliktą rytinėse Ukrainos teritorijose, kur vis dar vyksta kariniai veiksmai. Be to, ir šiandien ten kas maždaug tris dienas žūsta Ukrainos karys, Ukrainos teritorijoje, gindamas savo šalį. Taigi kalbame apie tikrų tikriausią karštąjį tašką“, - sakė ambasadorius.

Jis sako, kad problema su Donbasu yra labai paprasta: jeigu Rusija nori iš ten pasitraukti (kas tiksliai nėra žinoma), didžiausią galvos skausmą kelia rusų ir ukrainiečių nepasitikėjimas vieni kitais. Rusai netiki, kad ukrainiečiai įgyvendins Minsko susitarimus, visus tuos įvardytus politinius žingsnius. Ukrainiečiai nemano, kad pavyks su rusais susitarti dėl regiono saugumo. Taigi Rusijos siūlomos taikos palaikymo pajėgos, anot K. Volkerio, tarsi padėtų tą atskirtį sujungti tiltu.

„Bėda ta, kad jau trys metai nejudama iš vietos, tai niekur neveda, taigi taikos palaikymo pajėgų idėja yra susijusi tiesiogiai su saugumo užtikrinimu, svarbiausia pasirūpinti, kad tam būtų tinkamas metas ir erdvė. Manau, kad galima teigti, kad jis (Putinas - red.) pasirinko taikos kelią, jis nusprendė sustabdyti rusų ir ukrainiečių kovas. Jam pavyko Rytų Ukrainai iškovoti specialų statusą. Jam teks pasiekti ir Minsko susitarimų įgyvendinimo, tarptautinė bendruomenė toje teritorijoje rūpinsis saugumu, įskaitant ir rusakalbių žmonių saugumą bei visų ten gyvenančių žmonių. Taigi, jeigu tik panorės taip ir padaryti, jis galės džiaugtis daugybe svarbių pasiekimų. Tik mes nežinome, kaip jis nuspręs visa tai apžaisti“, - sakė K. Volkeris.