Australija pirmauja pasaulyje pagal naujausių technologijų panaudojimą gelbėjant skęstančius žmones. Šalies paplūdimiuose šiuo metu bandoma dešimtys dronų, turinčių padėti gelbėtojams.

Ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje esančiame Lenoks Hede plaukiojančius du vaikinus nusinešė iki trijų metrų aukščio vandenyno bangos.

Manoma, kad tai buvo pirmas pasaulyje atvejis, kai bepilotė skraidyklė išgelbėjo skęstančius žmones.

Paplūdimyje buvę žmonės pranešė gelbėtojams apie į nelaimę patekusius jaunuolius, o gelbėtojai savo ruožtu kreipėsi į drono pilotą, kuris nedelsdamas paleido įrenginį.

„Sugebėjau jį paleisti, nuskraidinti iki tos vietos ir nuleisti plaustą vos per vieną ar dvi minutes“, – laikraščiui „Gold Coast Bulletin“ sakė gelbėtojų vadovas Jai Sheridanas (Džajus Šeridanas).

„Paprastą dieną mūsų gelbėtojai būtų užtrukę keliomis minutėmis ilgiau, kol pasiektų tuos visuomenės narius“, – sakė jis.

Pranešama, kad tie išgelbėti jaunuoliai nenukentėjo.

Australijos pareigūnai vertina dronus ne tik dėl sugebėjimo pastebėti skęstančius žmones ir pristatyti gelbėjimo įrenginius greičiau nei laikantis tradicinių gelbėjimo metodų, tokių kaip plausto ar guminės valties paleidimas, bet ir bepiločių skraidyklių galimybės atpažinti po vandeniu esančius pavojingus gyvūnus – ryklius arba medūzas.

Dirbtinis intelektas tobulinamas panaudojant tūkstančius bepilotės skraidyklės kameros užfiksuotų vaizdų, pagal kuriuos kuriamas algoritmas, kad programa galėtų atskirti įvairius vandenyne esančius objektus.

Programinė įranga gali atskirti jūros gyventojus, pavyzdžiui, ryklius, daugiau kaip 90 proc. tikslumu. Plika akimi šį plėšrūną galima atpažinti vos 16 proc. tikslumu.

Kai kuriuose Australijos paplūdimiuose yra įrengti tinklai, saugantys poilsiautojus nuo ryklių, tačiau pernai paskelbtoje vyriausybės ataskaitoje rekomenduota jų atsisakyti ir imtis alternatyvių saugumo priemonių, tokių kaip sonarų technologijos ar patruliavimas ore.

Tyrimas atskleidė, kad tie tinklai neužtikrina žmonių saugumo labiau nei kokie nors kiti užtvarai bei daro didelę žalą jūrų gyvūnijai.