Jau 2017-ieji užsienio politikos požiūriu nebuvo paprasti metai, kalbėjo ministras tradicinėje savo naujųjų metų pradžios spaudos konferencijoje.

Pastaraisiais mėnesiais padėtis „dėl Vašingtono grasinimų smarkiai pablogėjo“. JAV pagrasino jėga sprendžiant Šiaurės Korėjos branduolinę problemą, taip pat panaudoti jėgą Afganistane. Rusija yra už tiesiogines susijusių šalių derybas Šiaurės Korėjos konflikte, sakė S. Lavrovas.

D. Trumpas praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė ultimatumą sugriežtinti tarptautinį susitarimą su Iranu. Priešingu atveju JAV esą vienašališkai skelbs sankcijas Teheranui. Rusija nerems branduolinio susitarimo pataisų, akcentavo S. Lavrovas.

Remiantis 2015-aisiais pasiektu susitarimu, Iranas įšaldo galimą branduolinio ginklo kūrimą, o mainais už tai šaliai atšaukiamos tarptautinės sankcijos.

S. Lavrovas metinėje spaudos konferencijoje pirmadienį užsipuolė JAV, kaltindamas jas skelbiant ultimatumus ir nepripažįstant „atsirandančio daugiapolio pasaulio tikrovės“.

Spaudos konferencijoje S. Lavrovas atsakinėjo į klausimus apie Siriją, Ukrainą, Korėjos pusiasalį ir kitus pasaulinius reikalus. Apibendrindamas diplomatinius 2017 metus, jis sakė, kad jie užsienio politikos požiūriu nebuvo lengvi.

„Deja, mūsų kolegos amerikiečiai ir jų sąjungininkai vis dar nori dirbti remdamiesi vien ultimatumų skelbimu ir nenori klausytis kitų pasaulio politikos centrų nuomonių“, – sakė jis, kai jo buvo paklausta apie JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją dėl susitarimo su Iranu.

„Iš tikrųjų jie nenori pripažinti atsirandančio daugiapolio pasaulio tikrovės“, – sakė S. Lavrovas.

D. Trumpas, kuris seniai kritikuoja pasaulio galių susitarimą su Iranu dėl Teherano branduolinės programos, praėjusią savaitę sakė, kad JAV kol kas neatnaujins sankcijų Iranui, bet šiais metais pasitrauks iš susitarimo, jei nebus pakeistos jo sąlygos.

Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat sakė, kad grasinimai iš Vašingtono 2017 metais „rimtai padidino“ įtampą įvairiose pasaulio dalyse, įskaitant Šiaurės Korėją.

D. Trumpui rengiantis paminėti pirmąsias savo inauguracijos metines, S. Lavrovas sakė, kad dabartinės JAV administracijos veiksmai kai kuriais atvejais buvo kategoriškesni nei Baracko Obamos administracijos, „nepaisant Trumpo linijos per rinkimų kampaniją“.

JAV bijojo sąžiningos konkurencijos įvairiose srityse, įskaitant energetiką ir dujų tiekimą Europai, sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Vašingtonas neprisideda prie konflikto Sirijoje išsprendimo.

Ragina JAV „pripažinti realybę“ dėl Irano

S. Lavrovas metinėje spaudos konferencijoje pirmadienį paragino Vašingtoną „pripažinti realybę“ dėl Irano branduolinio susitarimo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę pareikalavus naujų griežtesnių priemonių Teherano atžvilgiu.

„Tęsime darbą siekdami, kad Jungtinės Valstijos pripažintų realybę“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, JAV pareiškimai apie galimą to susitarimo nutraukimą „neprideda optimizmo ar stabilumo“.

D. Trumpas, kuris seniai kritikuoja pasaulio galių susitarimą su Iranu dėl Teherano branduolinės programos, penktadienį sakė, kad JAV kol kas neatnaujins sankcijų Iranui, bet šiais metais pasitrauks iš susitarimo, jei nebus pakeistos jo sąlygos.

JAV vadovas paragino savo partnerius Europoje drauge su Vašingtonu „ištaisyti siaubingus to susitarimo trūkumus“

S. Lavrovo nuomone, „sunku pasakyti“, kokia bus Europos pozicija šiuo klausimu.

„Mano manymu, jie pradeda kažkaip raginti ieškoti kompromisų. Laukia slidus kelias labai pavojinga kryptimi“, – pridūrė Rusijos URM vadovas.

Rusijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad pasitraukimas iš Irano branduolinės sutarties turės neigiamą poveikį Šiaurės Korėjos krizei.

„Jei iš (Pchenjano lyderio) Kim Jong Uno bus pareikalauta sustabdyti (Šiaurės Korėjos) branduolinę karinę programą ir mainais jam bus pažadėtas sankcijų panaikinimas, tai būtent tai ir yra susitarimų tarp pasaulio bendruomenės ir Irano esmė“, – sakė S. Lavrovas.

„Jei šis susitarimas bus atimtas ir Iranui bus pasakyta: laikykitės savo įsipareigojimų, o mes atnaujinsime sankcijas, tai pastatykit save į Šiaurės Korėjos vietą“, – pridūrė jis.

Pagal 2015 metais su Rusija, JAV, Kinija, Prancūzija, Didžiąja Britanija, Vokietija ir Europos Sąjunga pasirašytą sutartį Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į švelnesnes sankcijas.

JAV sąjungininkės laiko šią sutartį geriausiu būdu pažaboti Teherano branduolines ambicijas ir tvirtina, kad tai yra svarbi diplomatijos pergalė.

Iranas, reaguodamas į D. Trumpo komentarus, šeštadienį pareiškė nesutinkąs, kad minėtas susitarimas būtų kaip nors pakeistas.

„Maskva supranta palestiniečių pasipiktinimą Trumpu“

S. Lavrovas sakė, kad Maskva supranta Baltųjų rūmų taikos pastangas pasmerkusio ir „amžiaus antausiu“ pavadinusio palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso pyktį.

„Mes visiškai suprantame dabartines palestiniečių emocijas. Daug metų jie darė nuolaidas nieko už tai negaudami“, – sakė S. Lavrovas.

„Nuolat girdime, kad JAV tuoj pristatys kažkokį svarbų susitarimą (dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto), kuris patenkins visas šalis. Tokio dokumento nematėme“, – pridūrė S. Lavrovas.

Pirmadienį tęsiasi sekmadienį pradėtas palestiniečių lyderių s usitikimas, sušauktas po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas gruodžio 6 dieną pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Palestiniečiai Izraelio aneksuoto rytinio Jeruzalės sektoriaus nori kaip savo būsimos valstybės sostinės ir M. Abbasas yra sakęs, jog dėl D. Trumpo pozicijos JAV nebegali tarpininkauti taikos derybose su Izraeliu.

Gruodžio mėnesį M. Abbasas nusiuntė delegacijas į Kiniją ir Rusiją prašyti imtis didesnio vaidmens taikos procese su Izraeliu.

S. Lavrovas sakė, kad Rusija pasveikino palestiniečius, nes „jie buvo pasirengę tiesioginėms deryboms su izraeliečiais be išankstinių sąlygų“.

Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad proceso šalių tiesioginių kontaktų šansai, „deja, artėja prie nulio“.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad „neišspręstas palestiniečių ir Izraelio konfliktas yra tarp rimčiausių veiksnių, sudarančių sąlygas radikalams verbuoti vis naujesnes teroristų kartas“.

Taikos derybos tarp Izraelio ir palestiniečių yra įstrigusios nuo 2014 metų.