Po kelis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus pasiektas susitarimas galbūt padės Vokietijai išvengti pirmalaikių rinkimų, tačiau derybininkai dar turi įveikti kelis barjerus, iš kurių keli gali būti sudėtingi.

SPD partijos susitikimas

Socialdemokratų partija (SPD) savo nariams žada leisti pasisakyti svarbiausiais klausimais derybų su A.Merkel CDU-CSU aljansu procese.

Pirmoji svarbi data yra sausio 21-oji, kai penktadienį pasiekto susitarimo planas bus pristatytas maždaug šešiems šimtams Socialdemokratų partijos delegatų Bonoje.

Tačiau nemažai SPD partijos narių gana skeptiškai vertina tokios koalicijos sudarymą, baimindamiesi, kad dar kartą prie valdžios vairo A. Merkel šešėlyje stojusi partija turės atsisakyti savo idealų ir dėl to nukentės jos populiarumas tarp rinkėjų.

Tačiau SPD vadovas Martinas Schulzas, kuris iš pradžių atmetė dalyvavimą A. Merkel valdančiojoje koalicijoje, gyrė penktadienio susitarimą sakydamas, kad, partijos vadovybė vienbalsiai pritarė koalicijos projektui.

Jeigu koalicijai bus pritarta per SPD narių susitikime Bonoje, oficialios derybos dėl koalicijos formavimo galėtų prasidėti jau sausio 22 dieną.

Koalicijos sutartis

Tada per kelias savaites truksiančias derybas, kuriose dalyvaus ir politikos ekspertai, turės būti sudaryta oficiali „koalicijos sutartis“.

Tai reiškia, kad prie derybų stalo grįžę derybininkai kruopščiai bandys sudaryti nuoseklią politinę programą, kuri iš esmės nulems ateinančių ketverių metų Vokietijos politiką.

2013 metais, A. Merkel formuojant koaliciją su SPD, šis procesas užtruko tris savaites.

Tačiau sėkminga derybų pabaiga dar nereiškia sėkmės, nes galutiniam koalicinės sutarties pasirašymui balsuodami turės pritarti 450 tūkst. eilinių Socialdemokratų partijos narių.

Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) vadovas Horstas Seehoferis išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė bus suformuota iki Velykų, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 1-ąją.

Balsavimas Bundestage

Jeigu viskas pasiseks, 12 metų valdžioje esančią A. Merkel Bundestagas patvirtins ketvirtai kadencijai.

O tada kanclerės lauks sudėtingiausias uždavinys – išlaikyti koaliciją ketverius metus, nepaisant giliai įsišaknijusių jos partnerių nuomonių skirtumų.

Kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad dabar nusilpusi A. Merkel pasitrauks anksčiau ir leis savo įpėdiniui įsitvirtinti prieš 2021 metų rinkimus.

Pasak Berlyno laisvojo universiteto politologo Oskaro Niedermayerio, „jos partijos pasirodymui (kituose) rinkimuose būtų naudinga, jei ji (A.Merkel) neliktų valdžioje visą kadenciją“.

Kitas apžvalgininkas Lotharas Probstas iš Brėmeno universiteto verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė, kad ši koalicija gali subyrėti pačioje kovų pradžioje, o tai reiškia, kad „kortų malka bus permaišyta ir Merkel buvimui kanclerės poste gali ateiti galas“.