Dėl šio posto kaunasi antimusulmoniškų ir prorusiškų pažiūrų dabartinis šalies prezidentas Milošas Zemanas ir aštuoni liberalesnių, proeuropietiškesnių pažiūrų jo varžovai.
Rinkėjų apklausos pergalę pirmajame rinkimų ture prognozuoja 73-ejų buvusiam komunistui M. Zemanui.
Antroje vietoje turėtų likti Jiris Drahošas - proeuropietiškų pažiūrų buvęs Čekijos mokslų akademijos vadovas.
Nors kadenciją baigiantis iškalbingasis Čekijos prezidentas ir pirmauja apklausose, manoma, kad jam nepavyks užsitikrinti daugumos rinkėjų palaikymo ir, norint išaiškinti laimėtoją, prireiks antrojo rinkimų turo. Jis numatytas sausio 26-27 dienomis.
Naujausios Čekijos televizijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, antrąjį rinkimų turą, surinkęs 48,5 proc. balsų, turėtų laimėti J. Drahošas. Tuo metu M. Zemanui prognozuojama sulaukti 44 proc. rinkėjų palaikymo.
„Žinoma, jaudinuosi“, – sakė M. Zemanas ketvirtadienį didžiausiu tiražu leidžiamam Čekijos dienraščiui „Dnes“ ir pridūrė, jog prognozuoja „sudėtingą“ antrąjį rinkimų turą.
M. Zemano retorika panaši į kitų populistais laikomų rytinių Europos Sąjungos valstybių, ypač Vengrijos bei Lenkijos, lyderių. Visi jie nesutaria su Briuseliu dėl ES patvirtintų privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų ir įvairų taisyklių, kurias laiko bandymu suvaržyti jų šalių suverenitetą.
Jis taip pat garsėja savo griežtai antimusulmoniškomis pažiūromis. 2015 metais Senąjį žemyną užklupusią migrantų krizę M. Zemanas yra pavadinęs „organizuota invazija“ į Europą bei pareiškęs, kad musulmonų „neįmanoma integruoti“.
Paradoksalu, tačiau 10,6 mln. gyventojų turinti Čekija pagal ES kvotų sistemą yra priėmusi vos 12 migrantų.
68 metų geros fizinės formos J. Drahošas – visiška M. Zemano priešingybė. Liberaliajai centro stovyklai atstovaujantis ramaus būdo J. Drahošas, kritikų peikiamas kaip neryžtingas ir blankus politikas, ragina Prahą imtis „aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje“.
„Prezidentas į politinę areną turėtų įnešti gerų manierų“, – sakė J. Dragočas per televizijos debatus ketvirtadienį.
„Rinkimai atspindi platesnį konfliktą, jie rodo, kaip susipriešinusi visuomenė“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos apžvalgininkas Jiri Pehe.
„Tai konfliktas tarp M. Zemano atstovaujamos pokomunistinės visuomenės dalies ir modernaus bei provakarietiško elektorato, kuris tiesiog nebenori tokio prezidento“, – sakė jis.
Liberali demokratija?
M. Zemanas sulaukė premjero Andrejaus Babišo – populisto milijardieriaus, kuriam gresia kaltinimai sukčiavimu, paramos. Ketvirtadienį vyriausybės vadovas pareiškė, kad kadenciją baigiantis prezidentas yra „viena iš labiausiai išskirtinių asmenybių“ nuo komunizmo žlugimo 1989 metais.
„Jis gyvena dėl politikos, ne iš politikos. Jis kovoja už mūsų nacionalinius interesus“, – sakė premjeras žurnalistams.
Tačiau jis taip pat paragino M. Zemaną „ne skaldyti, o vienyti“ čekus.
A. Babišui, kurio populistinis judėjimas „Nepatenkintų piliečių akcija“ (ANO) iškovojo tvirtą pergalę pernai spalį vykusiuose rinkimuose žadėdamas griežtai kovoti su korupcija ir užkirsti kelią euro įvedimui, reikia gerų santykių su būsimu prezidentu.
Potencialūs koalicijos partneriai nusigręžė nuo šio Slovakijoje gimusio verslo magnato, kaltinamo sukčiavimu dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo, todėl jis buvo priverstas formuoti mažumos vyriausybę, M. Zemanui paskyrus jį premjeru.
A. Babišas tikriausiai pralaimės sausio 16 dieną parlamente numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo.
J. Pehe sakė, kad M. Zemano pergalė galėtų „atverti kelią glaudesniam aljansui su A. Babišu, o tai savo ruožtu galėtų paskatinti kai kurių pagrindinių liberalios demokratijos parametrų pokyčius šalyje“.
Tačiau situacija gali drastiškai pasikeisti, jei pergalę iškovos J. Drahošas.
„Drahošas leido aiškiai suprasti, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas, neturėtų būti ministru pirmininku“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Tarp M. Zemano varžovų taip pat yra buvęs lošėjas ir dainų kūrėjas Michalas Horačekas, buvęs dešiniojo sparno premjeras Mirekas Topolanekas ir buvęs Čekijos automobilių gamintojos „Škoda Auto“ vadovas Vratislavas Kulhanekas.
Balsavimas penktadienį prasidės 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 22 valandos. Šeštadienį balsavimo apylinkės atsidarys 8 val. vietos laiku ir veiks iki 14 valandos.