Medalius laimėję sportininkai – o tokių per daugelį metų tikrai buvo – gali būti išnaudoti šalies ir jos garbinamų lyderių pašlovinimui, rašo BBC.
Tačiau pralaimėjimai gali pakenkti paties režimo naratyvui apie save ir gali būti itin skaudūs, jei sportininkai patirtų nesėkmę prieš tokias senas priešininkes kaip Japonija, Jungtinės Valstijos ar Pietų Korėja.
Jei Šiaurės Korėja nuspręstų dalyvauti vasario mėnesio Žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjos Pjongčango mieste, tai ji pralaužtų ledus tarp abiejų valstybių, kurios techniškai tarpusavyje tebekariauja.
Šiaurės Korėjai, kuri per pastarojo meto branduolinius ir raketų bandymus su Vašingtonu ir Seulu svaidėsi įžeidimais bei grasinimais, ant kortos būtų padėta nacionalinė savigarba – nepaisant to, kad kvalifikacines atrankas įveikė tik du jos sportininkai.
Medalių lentelėse – jokios gėdos
Šiaurės Korėja žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1964 metų, o vasaros Olimpiadose – nuo 1972 metų, ir, tiesą sakant, gana sėkmingai.
Iš viso Šiaurės Korėja yra laimėjusi 56 medalius – 16 iš jų aukso. Viename vasaros olimpinių žaidynių reitinge pagal bendrą medalių skaičių, atsižvelgiant į šalies ekonomikos lygį, ji netgi užima septintąją vietą.
Didžiąją dalį medalių Šiaurės Korėjos sportininkai yra iškovoję imtynių, sunkiosios atletikos, dziudo ir bokso rungtyse. Tiesa, iš žiemos olimpinių žaidynių Šiaurės Korėjos sportininkai yra atsivežę tik du medalius.
Pralaimėjimų negalima rodyti
Šiaurės Korėjoje sporto varžybos visuomet rodomos tik po kurio laiko – taip Pchenjanas apsisaugo nuo jam netinkančio rezultato.
Per 2014 metų Azijos šalių žaidynes Šiaurės Korėjos vyrų futbolo rinktinė pateko į finalą, kur turėjo susitikti su Pietų Korėja – mirtina savo priešininke ir, kaip paaiškėjo, rungtynių šeimininke.
Įtampa buvo milžiniška, bet galiausiai triumfavo Pietų Korėja, per papildomai pridėtą laiką įmušusi vienintelį įvartį ir laimėjusi finalą rezultatu 1:0. Žinios apie šį mačą buvo ištrintos iš istorijos.
„Jie niekada nepranešė šio rezultato, – sakė BBC „Monitoring North Korea“ analitikas Alistairas Colemanas. – Niekas Šiaurės Korėjoje, kiek aprėpia oficiali žiniasklaida, nežinojo šių rungtynių rezultato“.
Kas nutinka, jei pralaimi?
Elitiniai sportininkai Šiaurės Korėjoje labai gerbiami. Jeigu laimi olimpinį medalį, jie gali būti apdovanojami automobiliais ar net butais. Dažnai rengiami pergalės paradai, o medalių laimėtojai pristatomi taip, esą jie laimėjo palankios Šiaurės Korėjos sistemos ir, žinoma, šlovingųjų lyderių dėka.
Sklando gandai, kad prastai pasirodę sportininkai būna išsiunčiami į koncentracijos stovyklas, bet analitikai įspėja, kad tai nėra patvirtinta.
„Pralaimėjimai, bent jau pastaraisiais dešimtmečiais, sulaukia kritikos. Valstybė supranta, kad jei pradės siuntinėti sportininkus į koncentracijos stovyklas, netrukus ji pritrūks sportininkų“, - pažymėjo specializuoto Šiaurės Korėjos naujienų tinklalapio „NK News“ analitikas Fiodoras Tertitskij.
„Taigi, kiek žinau, šių laikų Šiaurės Korėjoje, net jei pralaimėjimas būna katastrofiškas, sportininkai net neišvaromi iš partijos (tačiau per sekantį ideologinį susitikimą turi išsakyti sau daugybę savikritikos)“.
Nors pastaraisiais metais reikalai galėjo pasikeisti, vienas dziudo meistras, kuris per 1990 metų Azijos žaidynes Pekine pralaimėjo finalinę kovą ir vėliau pabėgo iš šalies, pasakojo, kad dėl šio pralaimėjimo buvo išsiųstas į vieną anglių kasyklą.
Beje, per olimpines žaidynes į užsienį nėra pabėgęs nė vienas šiaurės korėjietis. Kaip ir diplomatų atveju, atletų šeimos nariai lieka namuose ir būtų pažeidžiami, jei sportininkai pamėgintų pabėgti.
Boikotai ir sprogimai
Daugelis komunistinio bloko šalių, tarp jų ir Šiaurės Korėja, pasekė Sovietų Sąjungos pavyzdžiu ir boikotavo 1984 metų Los Andželo Olimpiadą, kuri įvyko po to, kai Jungtinės Valstijos, protestuodamos prieš sovietų invaziją į Afganistaną, inicijavo 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių boikotą.
Tačiau Pchenjaną labiausiai įsiutino sekanti Olimpiada, kuri 1988 metais įvyko Pietų Korėjos sostinėje Seule.
Šiaurės Korėja pradėjo kampaniją, kad ši Olimpiada būtų perkelta arba kad ją rengtų abi Korėjos, pasakojo F. Tertiskij.
Griebdamiesi slaptesnių metodų sabotuoti pietus, Šiaurės Korėjos režimo agentai 1987 metais susprogdino „Korean Airlines“ lėktuvą, pražudydami 115 žmonių.
Viena šiame akte dalyvavusi agentė 2013 metais BBC pasakojo, kad jos prižiūrėtojai tvirtino, esą ši katastrofa „Pietų Korėjoje sukels chaosą bei sumaištį“ ir „suduos stiprų smūgį revoliucijai“.
Ledų pralaužimas
Jei Šiaurės Korėja varžysis Pjongčange, visos šalies viltys guls vos ant dviejų sportininkų pečių – dailiojo čiuožimo poros, 25 metų Kim Ju Sik ir 18 metų Ryom Tae Ok.
Jų treneris iš Kanados teigė, kad ši pora pateko pas jį kaip „neapdorotas deimantas“, bet naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad „jų galutinė svajonė yra tapti pasaulio čempionais“.
Kai kurie analitikai mano, kad naujas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susidomėjimas būsimomis žaidynėmis gali reikšti iš anksto apgalvotą žingsnį pagerinti šalies reputaciją po kelis mėnesius tarp raketų bandymų trunkančio ginklų žvanginimo su JAV.
Pietų Korėjai Šiaurės Korėjos dalyvavimas reikštų tikimybę, kad žaidynių nesutrikdys kokie nors Pchenjano ginklų bandymai.
Kim Jong Uno pasiūlymas taip pat regimas kaip bandymas įvaryti pleištą tarp Seulo ir jo sąjungininkų Vašingtone, kurie, pasitelkę maksimalaus spaudimo kampaniją, mėgina priversti Pchenjaną atsisakyti savo raketų programos.