Darinys ir vadinamas atitinkamai – ledo tiltu. Dar devintojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje vaikai čia eikliai važinėdavosi rogutėmis, turistai nevaržomai žingsniuodavo iš vienos šalies į kitą, o sumanūs prekeiviai versdavosi pardavinėdami maistą ir karštus gėrimus teritorijoje, kurioje taikomos mokesčių lengvatos, pastatytuose kioskuose.

Vienas šelmis, kaip jį pavadino „Niagara Falls Gazette“ 1883 m. vasario 14 d., savotišką užeigą iš lentų susirentė pačiame masyvaus tilto viduryje – kaip tik toje vietoje, kuri sutampa su dvi šalis ribojančia linija ir kurioje negalioja jokie įstatymai. Nenaudėlis įsigudrino ten pardavinėti alkoholį.

Ledo sampyla kartkartėmis iškildavo iki pat krioklių viršaus. Vienoje ankstyvoje XX a. nuotraukoje, išspausdintoje Paulo Gromosiako ir Christopherio Stoianoffo knygoje „Niagara Falls: 1850-2000“, matyti, kaip žaidžiantys vaikai stovi ant pačios ledo kalno viršūnės – pavojingai arti galingų vandens kaskadų.

Ledo tiltas, susidarantis šalia trijų krioklių Niujorko valstijoje, buvo laikomas tikru geologiniu stebuklu. Vienas šalia kito esantys Amerikos (American) ir Nuotakos šydo (Bridal Veil) kriokliai yra JAV teritorijoje, o didžiausias iš trijų Niagaros krioklio kompleksą sudarančių krioklių – Pasagos (Horseshoe) krioklys – priklauso abiem valstybėms. Per vieną sekundę Niagaros kriokliu prateka daugiau nei 3 tūkst. tonų vandens, todėl jiems tenka pagrindinio JAV ir Kanados hidroenergijos šaltinio vaidmuo.

Niagaros krioklio istoriją tyrinėjantis P. Gromosiakas 2004 metais naujienų kanalui „Buffalo News“ labai vaizdžiai papasakojo, ką reiškia atsidurti jo susidomėjimą sukėlusioje vietovėje:

„Visi medžiai palinkę prie upės. Jų šakas nusveria ledas. O pažvelgus į dangų akys nukrypsta į sūkuriuojančius žuvėdrų pulkus – tūkstančius paukščių. Gamtos vaizdas nurungia viską, kas sukurta dirbtinai. Ypač kai ledo tiltas įgauna masyvų pavidalą, o Amerikos krioklio apačioje susiformuoja milžiniški ledo gūbriai. Kai ledas dengia visus medžius, kai šviečia saulė, o danguje išryškėja vaivorykštė. Prieš tokį vaizdą nublanksta net Kanados pusėje styrantys dangoraižiai.“

Baltas ir tyras grožis, deja, slepia kraupią tragediją, iš esmės pakeitusią Niagaros krioklio istoriją.

Plunging temperatures froze waterfalls across New York state, leaving tourists at Niagara Falls stunned. https://t.co/jTMAirNjPY pic.twitter.com/t7xFuCLZ5T
— ABC News (@ABC) January 3, 2018


1912 m. vasario 4 d. ledo tiltas įgriuvo. Tą popietę ant jo buvo maždaug trisdešimt žmonių. Ant tilto užkrito didžiulis ledo luitas. Nuo smūgio tiltas įskilo ir ledo lytys prasiskyrė. Daugelis ant tilto stovėjusių žmonių pasileido į kurią nors pusę. Trejetas to padaryti nesugebėjo...

Ant judančios ledo lyties likę stovėti Eldridge‘as ir Clara Stantonai buvo suparalyžiuoti iš baimės. Netekusi jėgų Clara susmuko.

Eldridge‘as dar bandė prisišaukti pagalbą. Jie laikė vienas kitą glėbyje ir atrodė tarsi mažas taškelis iš toli darytoje nuotraukoje. Kiek atokiau, kairėje buvo galima įžvelgti Burrellą Hecocką. Jis tikrai galėjo nusigauti į Kanadą, jei nebūtų sustojęs padėti Stantonams. Šio trejeto neišvengiamai laukė mirtis.
Jų kūnų rasti nepavyko.

Nuo to laiko vaikščioti tiltu nebeleidžiama.