Ambasadorius Davidas Hale'as buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Pakistano sostinėje pirmadienio vakarą, po to, kai Islamabadas piktai sureagavo į JAV prezidento mestus kaltinimus dėl kovotojams esą suteikiamo saugaus prieglobsčio. Tai buvo naujausias ginčas, sukrėtęs Vašingtono ir Islamabado aljansą.
Vienas JAV ambasados atstovas patvirtino, jog D. Hale'as buvo susitikęs su pakistaniečių pareigūnais, tačiau pridūrė, kad „neturime jokių komentarų apie to susitikimo esmę“.
Pakistano užsienio reikalų ministerijos situacijos kol kas nepakomentavo.
Pirmojoje šiemet tviteryje paskelbtoje savo žinutėje D. Trumpas liejo kritiką Islamabadui.
„Jungtinės Valstijos per pastaruosius 15 metų kvailai suteikė Pakistanui daugiau kaip 33 mlrd. dolerių pagalbos, o jie mainais mums nedavė nieko, tik melą ir apgaulę, laikydami mūsų lyderius kvailiais. Jie suteikė saugų prieglobstį teroristams, mūsų medžiojamiems Afganistane, ir menkai tepadėjo. Daugiau taip nebus!“ – ankstų pirmosios 2018-ųjų dienos rytą parašė JAV lyderis.
Pakistanas netrukus atsikirto į šiuos priekaištus ir tvirtino, kad daug padarė Jungtinių Valstijų naudai: padėjo „sunaikinti“ teroristų tinklą „al Qaeda“, nors mainais tegavo „užgauliojimų ir nepasitikėjimą“, pareiškė šalies užsienio reikalų ir gynybos ministrai.
D. Trumpo žinutėje daugiau detalių nebuvo pateikta. Pirmąkart jis užsiminė, kad gali sumažinti pagalbą Pakistanui, kai per savo kalbą rugpjūtį jis išdėstė savo politiką Afganistano atžvilgiu. Be kita ko, jo administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą Mike'ą Pence'ą, pastaraisiais mėnesiais taip pat yra grasinę apkarpyti pagalbai skiriamas lėšas.
Stebėtojai perspėjo, kad nesant detalesnės informacijos, ta JAV prezidento žinutė gali būti tiesiog tuščios kalbos tarp užsispyrusių sąjungininkių, kurių sudėtingi santykiai dar labiau suprastėjo atėjus į valdžią D. Trumpui.
„D. Trumpas turi įprotį skelbti griežto kurso pareiškimus, kurie tik gadina atmosferą ir pažeidžia diplomatines subtilybes“, – naujienų agentūrai AFP sakė saugumo ir diplomatijos analitikas Hasanas Askari. Anot jo, Pakistanas turėtų siekti gauti daugiau informacijos.
„Tai tik prisidės prie pykčio, apėmusio dvišalius santykius po D. Trumpo atvykimo į Baltuosius rūmus“, – AFP sakė kitas analitikas Imtiazas Gulas.
Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose Vašingtonas sudarė strateginį aljansą su Islamabadu, kuris turėjo prisidėti prie kovos su ekstremistų grupuotėmis.
Tačiau Vašingtonas ir Kabulas seniai kaltina Islamabadą parama kovotojų grupuotėms, įskaitant Talibaną. Kaip manoma, jos palaiko ryšius su Pakistano kariniu elitu, siekiančiu pasinaudoti ekstremistais kaip įrankiu prieš savo nesutaikomą priešininkę Indiją.
Islamabadas tokius kaltinimus įnirtingai neigia, ir savo ruožtu kritikuoja JAV, kad šios ignoruoja tūkstančius žuvusiųjų Pakistane ir kovai su ekstremistais išleistus milijardus.
Indijos vaidmuo
Trumpas rugpjūtį apkaltino Islamabadą, kad jis suteikia prieglobstį „chaoso agentams“. Po šio jo pareiškimo Jungtinėse Valstijose ir Pakistane įvyko virtinė aukšto rango diplomatų susitikimų.
D. Trumpo administracija rugpjūtį taip pat pranešė Kongresui svarstanti galimybę blokuoti numatytos 255 mln. JAV dolerių finansinės pagalbos Pakistanui skyrimą už tai, kad jis nesugeba veiksmingiau kovoti su šalyje veikiančiomis teroristinėmis grupuotėmis.
Tačiau Islamabadas leido aiškiai suprasti neketinąs nusileisti.
Jungtinėms Valstijoms didžiausią susirūpinimą kelia Islamabado pozicija dėl įtakingo Haqqani (Hakanių) klano, kurio lyderis Sirajuddinas Haqqani yra Afganistano Talibano vadovo pavaduotojas.
Haqqani klanas kaltinamas dėl kai kurių kruviniausių atakų prieš JAV pajėgas Afganistane. Į atsargą išėjęs admirolas Mike'as Mullenas, anksčiau vadovavęs Jungtiniam štabų vadų komitetui, yra pavadinęs šį klaną Pakistano žvalgybos „šaka“.
Haqqani klanas daugelį metų faktiškai nevaržomai veikė Pakistano pusiau autonominiuose genčių regionuose šalies šiaurės vakaruose.
Visgi 2014 metais Pakistano kariuomenė ten surengė operaciją, ir dabar tvirtina, kad likvidavo visas teroristų slėptuves.
Analitiko I.Gulo nuomone, darytina prielaida, kad D. Trumpo priešiškumą Islamabado atžvilgiu kursto jo sena priešininkė, branduolinį ginklą turinti kaimynė Indija.
Pakistanas laiko Indiją grėsme savo egzistavimui. Ši savo ruožtu seniai varžosi su Pakistanu dėl įtakos Afganistane, kur stato užtvankas ir tiesia kelius bei skiria milijonus dolerių pagalbai bei saugumo pajėgų apmokymui.
D. Trumpas ir kiti Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai ragino Indiją imtis aktyvesnio vaidmens Afganistane, o tokia idėja absoliučiai nepriimtina Pakistanui, nuogąstaujančiam, kad liks apsuptas.
„Dabar Pakistanas pirmiausia sieks neutralizuoti Indijos naratyvą apie Pakistaną“, – sakė I. Gulas.