Trumpo metai
Sausio 20 dieną 70 metų respublikonas milijardierius Donaldas Trumpas, pažadėjęs politiką „pirmiausia – Amerika“, inauguruojamas JAV prezidentu.
Jo kadencijos pradžią persekioja įtarimai dėl jo rinkimų kampanijos pareigūnų slapto susimokymo su Rusija.
D. Trumpas palaipsniui naikina savo pirmtako, demokratų prezidento Baracko Obamos pasiekimus. Jis pasitraukia iš tarptautinių susitarimų dėl klimato, laisvosios prekybos, imigracijos ir iš UNESCO.
Gruodžio 6 dieną, dar vienu aspektu nutraukdamas ankstesnės administracijos politiką, D. Trumpas supurto pasaulį pripažindamas Jeruzalę Izraelio sostine. Šį jo sprendimą balsavimu atmeta Jungtinės Tautos.
Gruodžio 20-ąją JAV prezidentas užtvirtina savo pirmą svarbią reformą: pasirašo įstatymą dėl mokesčių sumažinimo.
Britanija išstoja iš ES
Kovo 29 dieną Londonas, po devyniais mėnesiais anksčiau įvykusio „Brexit“ referendumo, pradeda išstojimo iš Europos Sąjungos procesą.
Per pirmalaikius rinkimus birželio 8-ąją ministrės pirmininkės Theresos May konservatoriai patiria didelę nesėkmę ir praranda daugumą parlamente.
Gruodžio 8-ąją Briuselis ir Londonas susitaria dėl „skyrybų“ sąlygų.
Prancūzija: politinis žemės drebėjimas
39 metų proeuropietiškas centristas Emmanuelis Macronas gegužės 7 dieną prezidento rinkimuose sutriuškina kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen.
Jo naujasis judėjimas „En Marche“ pirmą kartą iš Eliziejaus rūmų išstumia dvi didžiausias partijas – socialistus ir respublikonus.
Įtampa Artimuosiuose Rytuose
Saudo Arabija ir jos sąjungininkai birželio 5 dieną nutraukia diplomatinius ryšius su Kataru, kurį apkaltina parama teroristams ir pernelyg glaudžiais santykiais su Iranu.
Lapkričio 4 dieną Libano premjeras Saadas Hariri iš Saudo Arabijos sostinės paskelbia, kad atsistatydina dėl jo šalies jaučiamų Irano „gniaužtų“. Vėliau savo atsistatydinimą jis atšaukia.
Saudo Arabija taip pat apkaltina Jemeno sukilėlius, kad šie gauna paramą iš Irano, o šis šiuos kaltinimus neigia.
Jungtinės Tautos humanitarinę situaciją Jemene pavadina blogiausia pasaulyje 2017 metais.
Venesuelos ekonominė katastrofa
Liepos 30 dieną, po keturis mėnesius trukusių kruvinų protestų prieš socialistų prezidentą Nicolas Maduro, išrenkamas Venesuelos Steigiamasis susirinkimas, kurio teisėtumą ginčija opozicija ir užsienis.
Plačius įgaliojimus turintis Susirinkimas rugpjūčio pradžioje atleidžia generalinę prokurorę Luisą Ortegą, vieną pagrindinių N. Maduro kritikų.
Tada Susirinkimas perima opozicijos dominuojamo parlamento įgaliojimus.
Kritus naftos kainoms reitingų agentūros paskelbia apie Venesuelos „atrankinį įsipareigojimų nevykdymą“.
Šiaurės Korėja: eskalavimas
Uždaras Šiaurės Korėjos režimas rugsėjo 3 dieną įvykdo savo šeštą ir kol kas galingiausią branduolinį bandymą.
Lapkričio 29 dieną lyderis Kim Jong-Unas paskelbia, kad Pchenjanas, sėkmingai išbandęs tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią nunešti branduolinę kovinę galvutę į bet kurį JAV žemyninės dalies tašką, „baigė kurti valstybės branduolines pajėgas“.
Vašingtonas pagrasina karo atveju „visiškai sunaikinti“ režimą.
Gruodžio 22 dieną JT Saugumo Taryba įveda naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, kuriomis apribojamas gyvybiškai svarbus naftos tiekimas.
Mianmaro rohinjų „genocidas“
Po Mianmaro rohinjų kovotojų išpuolių prieš saugumo pajėgas šios budistų dominuojamos valstybės kariškiai rugpjūčio 25 dieną pradeda kampaniją prieš pilietybės neturinčią musulmonų rohinjų mažumą.
Beveik 655 tūkst. rohinjų pabėga į Bangladešą.
Jungtinės Valstijos pasmerkia šį „etninį valymą“, o JT kalba apie „genocido elementus“.
Sustabdyta Katalonijos autonomija
Katalonija, turtingas Ispanijos šiaurės rytų regionas, spalio 1 dieną surengia referendumą dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybė laiko neteisėtu.
Madridas imasi veiksmų kontrolei įtvirtinti, bet Katalonijos parlamentas spalio 27-ąją nubalsuoja už nepriklausomybės paskelbimą.
Madridas atleidžia regiono vyriausybę ir sustabdo jo autonomiją, sušaukia naujus regiono rinkimus.
Nušalintasis Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as, apkaltintas antivyriausybine veikla ir maištu, išvyksta į Belgiją.
Gruodžio 21 dieną trys nepriklausomybės šalininkų partijos rinkimuose įveikia centrinę vyriausybę. Tačiau geriausią individualų rezultatą pasiekia centristų, nepriklausomybės priešininkų partija „Ciudadanos“.
Weinsteino skandalas
Spalio 5 dieną laikraštis „The New York Times“ paskelbia skandalingą tiriamosios žurnalistikos straipsnį, kuriame 65 metų Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas kaltinamas daug dešimtmečių trukusiu seksualiniu priekabiavimu.
Vėliau panašūs kaltinimai pareiškiami daugybei kino, televizijos, žurnalistikos ir politikos figūrų visame pasaulyje.
Zimbabvė: Mugabe priverstas pasitraukti
Zimbabvę 37 metus valdęs 93-ejų prezidentas veteranas Robertas Mugabe lapkričio 21-ąją, apleistas kariškių ir savo paties partijos, atsistatydina.
IS nugalėta, bet nesunaikinta
Irakas gruodžio 9 dieną paskelbia pergalę savo kare už „Islamo valstybės“ (IS) išvarymą, bet ekspertai perspėja, kad ši džihadistų grupuotė ir toliau kelia grėsmę. IS taip pat prarado daugumą savo kontroliuotos teritorijos Sirijoje.
Dėl daugybės per šiuos metus kruvinų atakų visame pasaulyje, Afganistane, Britanijoje, Egipte, Somlayje, atsakomybę prisiima arba yra kaltinamos IS ar su „al Qaeda“ susijusios grupuotės.
Klimatas: rekordinės katastrofos
Metus, kai D. Trumpas birželio 1-ąją nusprendė pasitraukti iš istorinio 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo, žymi virtinė gamtinių katastrofų: tai ir rekordiniai uraganai, žemės drebėjimais, ir niokojantys miškų gaisrai keliose valstybėse.
2017-ieji bus tarp trejų šilčiausių kada nors užregistruotų metų.