Prieš žūtį Sirijoje snaiperis Ivanas Slyškinas savo sužadėtinei socialiniame tinkle parašė meilės kupiną žinutę: „Greitai pasimatysime. Apkabinsiu tave taip stipriai, kaip tik galėsiu“.
Tačiau šio 23 metų ruso pavardės nerasite Rusijos gynybos ministerijos oficialiuose kovoje su „Islamo valstybe“ žuvusių karių sąrašuose, nes šis jaunas vyras išvyko į Siriją iš savo gimtojo Oziorsko miesto kartu su tūkstančiais vyrų, kuriuos pasamdė privatus karinis rangovas, vadinamas „Vagnerio grupe“, apie kurį rusų vyriausybė nekalba.
I. Slyškino antkapis vaizduoja jį laikantį automatą. Kapas po laidotuvių buvo nuklotas gėlėmis. Jo draugai vietos žiniasklaidai sakė, kad Ivanas prisijungė prie „Vagnerio grupės“, nes norėjo užsidirbti vestuvėms.
„Jis priklausė „Vagnerio grupei“, – agentūrai „The Associated Press“ sakė I. Slyškino draugas Andrejus Zotovas, kuris sakė, kad jo draugas žuvo netoli naftos telkinio į šiaurę nuo Sirijos Palmyros miesto. – Ten yra daug gerų vyrukų. Jis pats pasisiūlė prisijungti prie šios kompanijos. Kaip ir daugelis rusų kovotojų, jis norėjo išspręsti savo pinigines problemas.“
Slaptos karinės pajėgos
I. Slyškino mirtis skatina vis daugiau kalbėti apie slaptą samdinių kariuomenę, apie kurią atkakliai rašo Sankt Peterburge įsikūręs tinklalapis „Fontanka“, nepriklausomų Rusijos tinklaraštininkų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) bei agentūra „The Associated Press“.
Nors Rusijos valdžia neigia tokių slaptų karinių pajėgų egzistavimą, žuvusiųjų draugai ir artimieji ima vis garsiau apie tai kalbėti. Skaičiuojama, kad „Vagnerio grupę“ sudaro nuo 3 tūkst. iki 25 tūkst. samdinių, kuriems mokama už darbą Sirijoje.
Vieno neseniai žuvusio vyro draugė sakė, kad samdiniams žadamas maždaug 4 tūkst. JAV dolerių per mėnesį atlyginimas ir misijos, nuo kurių „plaukai ant galvos stojasi piestu“.
Nepaisant to, anot merginos, realios sąlygos dažnai skiriasi nuo žadėtų, ir žuvusiųjų šeimos gauna nuo 22 tūkst. iki 52 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo žuvusiojo karinio rango.
Nors tai, jog šalys naudojasi privačių rangovų paslaugomis (pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos tai ne vienerius metus daro Irake ir Afganistane), nėra kažkas naujo, Rusijos įstatymai draudžia samdyti karius. Manoma, kad „Vagnerio grupė“ veikia pagal panašų modelį, kuris buvo stebėtas Rytų Ukrainoje 2014 metais.
Šie kovotojai suvaidino svarbų vaidmenį padedant malšinti Sirijoje kilusį konfliktą ir palaikyti Rusijos sąjungininku laikomą Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.
Slaptas tokių pajėgų dislokavimas neša savotiškos naudos: tokia strategija leidžia kurti įvaizdį, esą oficialus žuvusiųjų skaičius Sirijoje labai menkas, o tai naudinga prieš Rusijos prezidento rinkimus, vyksiančius 2018 metais.
„Rusijos liaudį nelabai žavi idėja imperijos, kurioje jų berniukai grįžta namo lavonmaišiuose. Todėl yra akivaizdi su šiuo konfliktu susijusio entuziazmo stoka, – sakė Prahoje veikiančio Tarptautinių santykių instituto vyresnysis tyrėjas Markas Galeotti. – Ši karinė kompanija „Vagnerio grupei“ leidžia realiai dislokuoti pajėgas... tačiau kai žmonės miršta, apie tai nereikia skelbti.“
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad iš viso Sirijoje žuvo 41 karys. Tačiau remiantis „Fontanka“ duomenimis, žuvo dar 73 samdiniai.
Tinklalapis gavo „Vagnerio grupės“ dokumentų, kurie rodo, kad Sirijoje kovojo tūkstančiai rusų. Iš maždaug 3 tūkst. „Vagnerio grupės“ pasamdytų žmonių, kurie pastaruosius kelerius metus kovojo Sirijoje, didžiausią kontingentą sudarė apie 1500 žmonių, sakė „Fontanka“ reporteris Denisas Korotkovas. Jo teigimu, nuo 2015 metų žuvo mažiausiai 73 žmonės.
CIT skelbia, kad žuvusių samdinių skaičius siekia 101. Tačiau manoma, kad tai yra labai nuosaikus skaičiavimas.
„Svarbiausias įrodymas yra žmonės – gyvi ar mirę, kurie sako, kad yra samdiniai, ir kurių artimieji sako, kad jie yra ar buvo samdiniai, – sakė CIT įkūrėjas Ruslanas Levjevas. – Kaip šimtai žmonių visoje šalyje galėtų susitarti ir sugalvoti tokią pačią istoriją?“
CIT aktyvistai užsitarnavo savo reputaciją „šukuodami“ socialinius tinklus ir analizuodami kitus duomenis apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, o dabar tą patį daro kalbant apie Siriją. Tiek „Fontanka“, tiek ir CIT, yra paskelbę nuotraukų, kuriose, kaip jie teigia, yra užfiksuota „Vagnerio grupės“ treniruočių bazė Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte. Kai kuri infrastruktūra yra identiška tai, kuri yra pavaizduota oficialiose Gynybos ministerijos nuotraukose iš Molkino karinės bazės, esančios tame pačiame regione.
Iki šiol šeimas tildė slapti susitarimai ir dosnus atlygis, tačiau apie žuvusius samdinius sužinota kitais būdais. Spalį „Islamo valstybė“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti du nelaisvėn paimti rusai – Romanas Zabolotnas ir Grigorijus Curkanas. Rusijos gynybos ministerija neigė, kad jie yra rusų kariai. O žiniasklaida skelbė, kad jie dirbo „Vagnerio grupei“. Jų likimas yra nežinomas.
Ryšiai su pačiomis viršūnėlėmis
„Vagnerio grupę“ įkūrė atsargos pulkininkas leitenantas Dmitrijus Utkinas, kuriam birželį JAV iždo departamentas įvedė sankcijas už tai, jog jis samdė buvusius karius, kad šie jungtųsi prie separatistų Ukrainoje. Prieš metus D. Utkinas buvo nufotografuotas Kremliuje V. Putino karo veteranams pagerbti surengto priėmimo metu.
JAV sankcijos yra taikomos ir Sankt Peterburgo verslininkui Jevgenijui Prigožinui, kuris dar vadinamas „Putino virtuvės šefu“, nes, anot Rusijos žiniasklaidos, jam priklauso restoranai ir pobūvių aptarnavimo įmonės, kurie anksčiau rūpinosi Kremliaus lyderių užsienio svečiams keliamomis puotomis.
Per daugiau nei dešimt metų nuo pažinties su V. Putinu J. Prigožino verslas išsiplėtė, dabar jis teikia paslaugas ir kariuomenei. Anksčiau šiais metais opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atliktas tyrimas atskleidė, kad J. Prigožino firmos dominuoja laimint Gynybos ministerijos skelbiamus konkursus. JAV valstybės departamentas J. Prigožinui sankcijas ėmė taikyti praėjusiais metais dėl jo „plačių ryšių“ su Gynybos ministerija.
Tarp su J. Prigožinu siejamų firmų yra ir Maskvoje registruota bendrovė „Evro Polis“, kuri, anot „Fontanka“, tapo „Vagnerio grupės“ operacijų Sirijoje priedanga. Praėjusiais metais, remiantis „Spark Interfax“ duomenų baze, „Evro Polis“ oficialiai deklaravo prekiaujanti maisto produktais.
Tačiau šiais metais jau nurodoma, kad ji užsiima kasyba, naftos ir dujų gavyba. Įmonė atidarė biurą Sirijos sostinėje Damaske.
„The Associated Press“ gavo 47 puslapių sutarties tarp „Evro Polis“ ir Sirijos valstybinės kompanijos „General Petroleum Corp“ kopiją, kurioje nurodoma, kad Rusijos bendrovė gaus 25 proc. pajamų iš naftos ir dujų gavybos telkiniuose, kuriuos jos rangovai atkovos iš „Islamo valstybės“ kovotojų.
Nors penkerių metų trukmės sutarties autentiškumo nebuvo galima patvirtinti, „Fontanka“ apie tokią pačią sutartį skelbė birželį. „Ryšys tarp „Evro Polis“ ir J. Prigožino yra tvirtas ir neabejotinas, – sakė D. Korotkovas.
„Mes manome, kad ši firma yra „Vagnerio grupės“ priedanga, ir tai gali būti mėginimas legalizuoti šią grupę, galbūt tolesniam komerciniam naudojimui“, – sakė jis.
Tiek su „Evro Polis“, tiek ir su J. Prigožinui priklausančios „Concorde Management and Consulting“ atstovais komentarui susisiekti nepavyko. O Gynybos ministerija neatsakė į „The Associated Press“ prašymą pakomentuoti padėtį.
Sirijos naftos ir mineralinių išteklių ministerija atsisakė komentuoti, kai jos buvo paklausta apie susitarimą su „Evro Polis“. Rusijos energetikos ministerija tinklalapiui „Fontanka“ sakė negalinti atskleisti „komercinių paslapčių“, o agentūrai „The Associated Press“ ką nors komentuoti atsisakė.
Analitikai mano, kad Rusijos oficialiai karinei kampanijai Sirijoje einant į pabaigą, privatūs rangovai čia veikiausiai dar pasiliks.
„Vagnerio grupė“ veikiausiai įsitvirtins, nes mes matome, kad čia yra ne tik karinis tikslas, bet... ir komercinis motyvas, – mano CIT įkūrėjas R. Levjevas. – Juk kažkam reikia saugoti naftos telkinius.“