Briuselis nusprendė imtis veiksmų prieš Lenkiją, kuri pamynė demokratijos principus, kai 2015 m. išrinkta populistinė valdžia pasikėsino į teismų nepriklausomumą. Socialinėje žiniasklaidoje kraštutiniai dešinieji ėmė lieti įniršį. Štai Europos monstras esą užsipuola šalį, pamina jos suverenią teisę priimti sprendimus ir nepagrįstai juodina jos įvaizdį.
Apskritai kraštutinių dešiniųjų šiomis dienomis reiškiamas požiūris į Lenkiją yra toks: ši valstybė drąsiai priešinasi „civilizacinei“ grėsmei iš Vakarų, kur krikščioniškai baltųjų tapatybei pavojų kelia ES suplanuota imigracijos iš musulmoniškų kraštų banga.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris teigia propaguojantis „neliberaliąją demokratiją“, pareiškė, kad „išpuolis prieš Lenkiją“ būtų „išpuolis prieš visą Vidurio Europą“. Jis siekia pasinaudoti bet kuo, kas padėtų sudaryti įspūdį, kad santykiuose su Europos Sąjungos institucijomis problemų kyla ne tik jam.
Ir nesvarbu, kad tai neturi nieko bendra su praėjusią savaitę Europos Komisijos priimtu sprendimu. Briuselio sprendimas pirmiausiai buvo susijęs su poreikiu užtikrinti, kad nepriklausomi teismai ir teisėjai išliktų vienu iš svarbiausių ES narystės ramsčių. N. Nougayred mano, kad kalbos apie tai, kad Lenkijai yra taikomos kraštutinės priemonės, yra perdėtos. Anot jo, ES atsidūrė nenuspėjamoje situacijoje, tačiau vieningo balsavimo taisyklės greičiausiai apsaugos Lenkiją nuo platesnių pasekmių, susijusių su balso teisių ar galimybės naudotis Europos lėšomis apribojimu.
Prancūzijos „Nacionalinis frontas“, kurio vadovė Marine Le Pen prieš kelias dienas dalyvavo Europos kraštutinių dešiniųjų susitikime Prahoje, griežtai sukritikavo „skandalingą sprendimą“, kuris esą „kelia grėsmę šalims, išdrįstančioms pasipriešinti ES diktatui.“
„Šiandien Lenkija, rytoj Vengrija, o po to – Austrija“, – pridūrė politikė.
Turbūt nieko nuostabaus, kad Lenkijos situacija dabar įkvepia jėgas, kurios tikisi, kad po „Brexit“ ES iširs. Tačiau tokių pareiškimų negalima nepaisyti tik dėl to, kad jie sklinda iš tamsių politinio spektro paribių, mano straipsnio autorė. ES integracijos šalininkams Briuselio argumentai gali atrodyti akivaizdūs, tačiau taip iš tiesų nėra. Verta prisiminti, kaip Briuselis susilaukė kritikos už tai, kad pažiūrėjo pro pirštus, kai Ispanijos policija spalio mėnesį ėmėsi itin griežtų veiksmų prieš Katalonijos atsiskyrimo šalininkus ir įkalino keletą už nepriklausomybę pasisakančių politikų. O kaip, pavyzdžiui, vertinti tai, kad prieglobsčio prašytojai Graikijos salose yra laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis?
Galima sudaryti ilgą sąrašą Europos šalių, kurios neatitinka ES nustatytų standartų. Kai kas gali klausti, kodėl reikėtų imtis veiksmų prieš Lenkijos vyriausybę, jei į kitų nuodėmes žvelgiama pro pirštus?
Atsakymas yra susijęs su tuo, kaip veikia ES. Tenka pripažinti, kad jos piliečiams apie ES pamatinius principus primenama nepakankamai dažnai. Komisija yra sutarčių sergėtoja. Tai nėra žmogaus teisių stebėjimo institucija. Tą konkretų uždavinį įgyvendina kitos institucijos, tokios kaip Europos Taryba. Atviros visuomenės fondų tinklo atstovė Heather Grabbe teigė: „Teisinės valstybės principas yra tiek vertybių klausimas, tiek vienas iš ES ramsčių. Jei jis nebus užtikrintas, tiesiog nebelieka pagrindo, kuriuo gali remtis bendroji rinka.“
Komisija ne tik kritikuoja Lenkijos vyriausybės elgesį. Ji siekia apsaugoti Europos teisyną, kuris taikomas visiems Europos piliečiams be išimties. Jei Briuselis nenustatys ribų dabar, viskas gali baigtis tuo, kad, pavyzdžiui, Vokietijos ar Portugalijos pilietis, gyvenantis ar besilankantis Lenkijoje, arba ten investuojanti įmonė susidurs ne su teisingu ir nepriklausomu, o su politiškai angažuotu teisėju, aiškina N. Nougayrede.
Bendrosios rinkos vientisumo apsauga taip pat yra svarbi priežastis, dėl kurios Jungtinė Karalystė, besideranti dėl išstojimo sąlygų, negali tikėtis išsiderėti kokių nors jai palankių išimčių. Taip, šis su Lenkija susijęs epizodas yra svarbus Jungtinei Karalystei, tačiau ne taip, kaip galvoja aršiausi „Brexit“ šalininkai.
Komisijos sprendimas atrodo politinis, tačiau jis yra daug pragmatiškesnis, nei būtų galima manyti. Sprendimo tikslas – ne nubausti Lenkiją. Juo norima tiek išsaugoti ES kaip ekonominį ir prekybos bloką, tiek užtikrinti demokratijos principus. Kad ir kokie būtų Vengrijos trūkumai, ji kol kas tų raudonųjų linijų neperžengė. Vengrijos vyriausybė ir galbūt naujoji Austrijos vyriausybė dabar bus stebimos ir, jei tas linijas peržengs, susilauks pasekmių.
Tačiau dėl pastarųjų nesutarimų Europos Sąjungoje kyla problemų. Kad kalbos apie dvigubus standartus neįsigalėtų, būtina aktyviau aiškinti, kodėl ES elgiasi būtent taip arba kodėl kitais atvejais veiksmų nesiima. Sprendžiant iš daugelio komentarų, dar teks daug nuveikti.