Švedijoje saugumo policijos ir karinės žvalgybos atstovai raportuoja apie ypač aktyviai Rusijos vykdomas nelegalias žvalgybos operacijas.
Kaip nurodoma Gynybos komiteto pateiktoje ataskaitoje, neatmetama galimybė, kad Švedija artimiausiu metu gali tapti ginkluoto užpuolimo taikiniu. Kaip potencialus jos priešas įvardijama Rusija.
Šnipinėjimo operacijomis užsienyje užsiima Rusijos žvalgybos tarnyba SVR. Būtent šios tarnybos direktorius, buvęs Rusijos Valstybės Dūma pirmininkas S. Naryškinas antradienį ir pavadino Švediją viena iš Rusijos atžvilgiu surengto hibridinio karo dalyvių.
Remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS skelbiama informacija, S. Naryškinas patikino, kad „Vakarų plėtojamos veiklos mastas duoda pagrindo kalbėti apie nepaskelbtą hibridinį karą, kurio JAV ėmėsi mūsų valstybių atžvilgiu“.
Šis pareiškimas buvo papildytas teiginiu, kad Švedija, kartu su Didžiąja Britanija, Lenkija ir Baltijos šalimis šiuo metu atsidūrė pirmosiose prieš Rusiją nukreiptų jėgų gretose.
„Šalys, kurių adresu buvo išsakyti kaltinimai, ketina suburti grupę, gebančią kuo aiškiau išsakyti savo nuomonę dėl Ukrainos apsisprendimo susisaistyti su ES. Tai ir laikoma Rusijos interesams iškilusia grėsme“, – konstatavo vyr. mokslo darbuotojas Martinas Kraghas, vadovaujantis Švedijos užsienio politikos institute vykdomai Rusijos ir Eurazijos programai.
Pastaraisiais metais Rusijos vyriausybės siekė suformuoti tokią pasaulio viziją, kurioje Vakarams tektų priešiškai Rusijos atžvilgiu nusiteikusio agresoriaus vaidmuo, tad ir žvalgybos tarybos vadovo pareiškimas – veikiausiai gimtosios šalies piliečiams pasiųsta žinutė.
Pasak Švedijos gynybos instituto vyr. analitiko Bjorno Palmertzo, vertinant Rusijos žvalgybos vadovo pasakytus žodžius, jokiu būdu negalima pamiršti konkretaus konteksto.
„Viskas atitinka įprastus su rusofobija susijusius argumentus, kurių Rusijoje griebiamasi kalbant apie Ukrainą, Švediją, taip pat kitas Vakarų Europos šalis. Tikslinė auditorija šiuo atveju – gimtosios šalies piliečiai. Rusijoje siekiama sukelti kuo didesnį priešiškumą Vakarams, nes tik tada žmonės, kaip manoma, taps pakantesni vis prastėjančioms ekonominėms sąlygoms ir tuo pačiu metu didinamoms karinėms reikmėms skiriamoms lėšoms. Negalima pamiršti, kad šalis šiuo metu patiria tarptautinės bendruomenės taikomas sankcijas, todėl nesugeba išvengti ypač rimtų problemų, susijusių kad ir su sveikatos apsauga“, – kalbėjo B. Palmertzas.
„Vartojamas žodžių junginys „hibridinis karas“ kelia šiokią tokią nuostabą, nes tai jokiu būdu nėra Rusijai priimtinas konceptas. Rusijoje paprastai tai įvardijama kitaip, pavyzdžiu, vartojamas terminas „netiesinis karas“. Du pavyzdžiai, pateikti kaip vykdomo hibridinio karo įrodymai, – tai ekonominės sankcijos ir informacinis karas“, – aiškino Švedijos gynybos tyrimų instituto ekspertė Carolina Vendil Pallin.
Į Rusijos žvalgybos vadovo išsakytus žodžius, ekspertų manymu, galima pažvelgti kaip į tam tikrą užuominą apie tai, kaip Rusija gali pasielgti Švedijos atžvilgiu.
Pasak B. Palmertzo, panašūs pareiškimai gali suveikti ir kaip didesnę veiksmų laisvę ateityje suteiksiantis garantas.
„Juk siekiama sukurti ateityje galinčius įvykti incidentus pateisinantį pagrindą“, – teigia B. Palmertzas.
Galima dar priminti, kad Rusijos Federacijos saugumo tarybos suburta specialioji komisija ketina sudaryti vadinamąjį juodąją knygą, į kurią būtų įtraukiama informacija apie viską, ką, komisijos įsitikinimu, būtų galima palaikyti užsienio valstybių bandymais kištis į Rusijos vidaus reikalus.