„Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo (parlamento) Federacijos Tarybai didelį nerimą sukėlė Latvijos Respublikos Seimo priimtas įstatymas „Dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvio statuso“, kuriame Antrojo pasaulinio karo dalyvio statusas suteikiamas ir Sovietų armijos bei antihitlerinės koalicijos šalių kariams, ir tiems, kas kariavo nacistinės Vokietijos pusėje“, – sakoma per antradienio posėdį priimtame Federacijos Tarybos pareiškime.
„Glumina, kad šis itin šventvagiškas aktas priimtas iškart po to, kai absoliuti valstybių dauguma 2017 metų gruodžio 19 dieną pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucijai „Kova su nacizmo heroizavimu, neonacizmu ir kitokiomis praktikomis, kurios prisideda prie šiuolaikinių rasizmo formų, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir su jais susijusio nepakantumo eskalavimo“, – pažymima jame.
Federacijos Taryba „ragina Europos Sąjungos narių ir visų valstybių, parėmusių šią JTO GA rezoliuciją, parlamentus ryžtingai pasmerkti Latvijos Respublikos Seimo priimtą įstatymą … kaip iššūkį visai pasaulinei bendrijai, nacizmą nugalėjusių tautų istorinei atminčiai“.
Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko išreiškė viltį, kad kitos šalys pasmerks Latvijos įstatymą dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvio statuso.
„Tikiuosi, kad tarptautinės struktūros, šalių parlamentai sutiks su mūsų pozicija ir pasmerks Latvijos Seimo veiksmus“, – antradienį per plenarinį Rusijos parlamento aukštųjų rūmų posėdį sakė V. Matvijenko.
Pasak jos, „neįmanoma sutikti su tokiu šventvagišku, pasibjaurėtinu Latvijos Seimo sprendimu“. Ji šį įstatymą pavadino „pasityčiojimu iš milijonų įvairių valstybių, įvairių tautybių žmonių, žuvusių kovoje su siaubingu blogiu nacizmu, atminimo“.
Latvijos Seimo priimtas įstatymas dėl karo dalyvio statuso
Latvijos Seimas gruodžio 21 dieną priėmė įstatymą dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvio statuso suteikimo respublikos piliečiams; ne piliečiams šis įstatymas netaikomas.
Šį įstatymą pateikė Seimo žmogaus teisių ir pilietinių reikalų komisija; juo siekta įvertinti nuopelnus tų Latvijos piliečių, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kitų valstybių reguliariuose kariniuose daliniuose dalyvavo ginkluotoje kovoje prieš SSRS, nacių Vokietijos arba jos sąjungininkų karines formuotes.
Antrojo pasaulinio karo dalyviais pripažįstami Latvijos piliečiai, buvę jais 1940 metų birželio 17 dieną, ir nuolatiniai Latvijos gyventojai legaliai atvykę į šią šalį iki šios datos. Tačiau ši norma netaikytina asmenims ir jų šeimų nariams, atvykusiems į Latviją pagal 1939 metų spalio 5 dienos vadinamąją sutartį dėl karinių bazių.
Antrojo pasaulinio karo dalyviais taip pat nepripažįstami Vokietijos nacionalsocialistinės partijos ir jos sukarintų struktūrų, slaptosios policijos ir to režimo saugumo tarnybų bendradarbiai. Toks statusas nebus suteikiamas ir SSRS arba Latvijos SSR KGB bendradarbiams, išskyrus jų finansinių ir administracinių ūkinių struktūrų padalinių bendradarbius.
Antrojo pasaulinio karo dalyvio statusas nebus teikiamas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus žmonijai ir kitus analogiškus nusikaltimus.
Įstatymu taip pat nustatoma, kad Latvija nėra teisiškai atsakinga už okupacijų valdžių veiksmus jos okupacijos laikotarpiu ir kad ji, kaip okupuota valstybė, nedalyvavo kariniuose veiksmuose Antrojo pasaulinio karo metais.