Austrija – nedidelė, vos 8,8 mln. gyventojų skaičiuojanti šalis. Tačiau jos politinis svoris gali netikėtai išaugti – priklausomai nuo pasirinktų sąjungininkų.
Tad nenuostabu, jog Vokietijoje su ypatinga atida stebimi poslinkiai mažoje kaimynėje. Juolab kad Austrija ateinančių metų antrojoje pusėje perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Simbolių galią suvokiantis S. Kurzas gebantiems juos skaityti jau pasiuntė keletą žinučių.
Pirma, savo koalicinei konservatyviosios Liaudies partijos (ÖVP) ir kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPÖ) vyriausybei pristatyti jis pasirinko Vienos pakraštyje esantį Kalenbergo kalną.
Kalnebergas stūkso Dunojaus monarchijos mitų lobyne: 1683 metais jungtinės Lenkijos ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio, jo papėdėje sutriuškino Vieną apgultyje laikiusius turkus.
Antra, simboliška ir vyriausybės prisaikdinimo data: gruodžio 18-oji – tarptautinė migrantų diena. Pagaliau taip jau supuolė, kad būtent praėjusią savaitę Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Bendrijos vykdomą migracijos politiką, konkrečiai – pabėgėlių paskirstymo valstybėms kvotas, pavadino žlugusia, o S. Kurzas iškart pasiskubino jam pritarti.
D. Tusko kritikai dabar nutuokia: „Kalenbergo Europa su naująja Vienos koalicija tapo įtakingesnė“, – komentuoja Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“.
Labai tikėtina, kad tarp Austrijos, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos ateityje klostysis glaudesni santykiai. O tai reiškia, kad šį antimigracinį frontą Berlynui seksis dar sunkiau pralaužti.
Programos centrinis punktas – griežta migracijos politika
Naujosios koalicijos sutartyje patriotišku pavadinimu „Drauge. Už mūsų Austriją“ centrinis dėmesys skiriamas migracijos klausimams, o jų sprendimas – akivaizdi alternatyva, netgi akibrokštas perdėm minkštai Vokietijos politikai.
Programoje numatytas visas paketas priemonių, kuriomis siekiama sumažinti Austrijos patrauklumą migrantams.
Tarkime, politinio prieglobsčio ieškotojai šalies tarnyboms turės duoti savo mobiliuosius telefonus, kurių duomenys padės nustatyti migrantų tapatybę bei patikrinti kelią, kuriuo jie atvyko.
Kol vyks politinio prieglobsčio pripažinimo procesas, atvykėliai gaus tik išlaikymą, o ne grynuosius pinigus. Be to, jie turės atiduoti turimą pinigų sumą proceso bei išlaikymo išlaidoms padengti. Prieglobstį gavusiems asmenims piniginė parama bus sumažinta iki socialinio minimumo – 365 eurų bei integracijai skirto 155 eurų priedo per mėnesį. Numatoma imtis spaudimo ir skatinant atvykėlių integraciją. Integruotis atsisakantiems gresia sankcijos.
Kaip atskleidė konservatyvios pakraipos dienraščio „Die Welt“ vykdyta apklausa, tokiai Austrijos migracijos programai pritarė net 85 procentai skaitytojų.
„Visai tikėtina, kad Vienos koalicinės vyriausybės sudarymas netolimoje ateityje bus matomas kaip cezūra Europos pabėgėlių politikoje“, – spėja „Die Welt“ komentatorius Jacques Schusteris.
„Pavojingos tendencijos politiniame Europos gyvenime“
Jungtinių Tautų Organizacijos žmogaus teisių komisaras Ra'adas al-Husseinas, priešingai, sukritikavo griežtą Austrijos liniją. ÖVP ir FPÖ koaliciją jis apkaltino varant „baimės skleidimu“ pagrįstą migracijos politiką.
Naujoji vyriausybė atskleidžia „pavojingas tendencijas politiniame Europos gyvenime“, sakė al-Husseinas žinių agentūrai AFP. Jį neramina visoje Europoje kylantis „etnonacionalistinis, šovinistinis nacionalizmas“.
Vokietijos politinė kairė taip pat reiškia susirūpinimą.
„Vėl turime Austriją-Vengriją. Su kancleriu Kurzu, korporantu Strache ir kurstytoju Orbanu trijų ketvirtinių taktu ji sukasi į dešinę. Sudie, palaimingoji Austrija!“ – dienraščiui „Die Welt“ ironizavo socialdemokratų parlamentinės frakcijos seniūno pavaduotojas Achimas Postas.
Kas be ko, Liaudies partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache išties sutaria su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. Be to, jis palaiko ryšius su Europos Sąjungos skeptikais, dešiniaisiais populistais Vokietijoje, Prancūzijoje bei Nyderlanduose. Tačiau Europos politiką lems ne vicekancleris H.-Ch. Strache, o kancleris S. Kurzas.
S. Kurzas norėtų tiesti tiltą tarp Europos Rytų ir Vakarų
Pirmoji jauniausio Europos vadovo diplomatinė kelionė vedė į Briuselį, kur jis trečiadienį susitiko su Europos Tarybos pirmininku D. Tusku.
Tai buvusi „labai teigiama ir konstruktyvi diskusija“, – įvertino lenkas „Twitterio“ paskyroje. Kurzas esąs „veiklus, ryžtingas ir proeuropietiškas“ politikas.
Patenkintas susitikimu liko ir Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris. Jis ragino neskubėti peikti ar įtarinėti naujosios Austrijos vyriausybės. Jos programa, pasak J. C. Junckerio, beveik 100 procentų sutampa su Europos Komisijos įsivaizdavimu.
Pats S. Kurzas pabrėžė proeuropietišą savo vyriausybės kursą. Nors šis gerokai skiriasi nuo kito jauno Europos lyderio, Emmanuelio Macrono, europietiškos vizijos – su stipria Berlyno-Paryžiaus ašimi ir dviejų greičių Europa.
Neatsitiktinai Prancūzijos prezidentas iškart po inauguracijos vyko ne į Europos Sąjungos, o į Vokietijos sostinę, – pastebi „Die Welt“.
Naujasis Austrijos kancleris, priešingai, žvilgsnį kreipia ne į stiprią kaimynę, o į Europos centrą ir Rytus.
Briuselyje jis pareiškė norįs būti „tilto tarp Rytų ir Vakarų tiesėjas“. Be to, kitaip nei E. Macronas, aistringai agituojantis už integracinių Bendrijos ryšių stiprinimą, S. Kurzas laiko aukštai iškėlęs subsidiarumo vėliavą, – komentuoja Vokietijos dienraštis.
Bendrija, S. Kurzo supratimu, ateityje turėtų apsiriboti didžiosiomis temomis: finansais, ekonomikos raida ir išorinių sienų saugojimu. O nacionalinėms valstybėms derėtų suteikti daugiau teisių bei veikimo laisvės.
Vienoje pakuotėje su įtartina Laisvės partija
Vis dėlto džiaugsmą Austrijos dovana po Europos Kalėdų eglute temdo žinojimas, kad veiklus proeuropietis S. Kurzas atsidūrė vienoje pakuotėje su vicekancleriu H. Ch. Strache.
Nors dabar Liaudies partijos lyderiui sunku ką nors prikišti, matyt, jis bus „pas kalvį gerokai pasiploninęs liežuvį“, – šmaikštauja komentatoriai.
Vis dėlto įtartinas praeities šleifas niekur nedingo. Tad suprantamas ir nerimas, su kuriuo žvelgiama į naująjį Austrijos vyriausybės kabinetą, juoba kad kraštutiniams dešiniesiems jame atiteko ir tokios svarbios ministerijos, kaip vidaus, gynybos ar užsienio reikalų.
Vyriausiąja diplomate tapusi Karin Kneissl Liaudies partijai nepriklauso, ji – Artimųjų Rytų ekspertė, kalbanti šešiomis kalbomis, tarp jų hebrajų bei arabų.
Guodžia ir tai, kad Europos Sąjungos temos nuo šiol bus ne užsienio reikalų, o kanclerio kompetencijoje.
Lieka dar vienas opus klausimas – santykiai su Rusija.
Labai tikėtina, kad geras Rusijos draugas H. Ch. Strache ateityje mėgins pagerinti su ja santykius, – Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė austrų politikas Hannesas Swoboda.
Tačiau geresnių santykių su Rusija, pasak socialdemokrato, pageidautų didžioji austrų dauguma. Vis dėlto dramatiško kurso pasikeitimo laukti nereikėtų, juoba kad tam nepritartų kancleris S. Kurzas, – ramino H. Swoboda.
Ko gero, žydrai mėlynai įpakuota Austrijos vyriausybė nėra tokia jau pavojinga, kaip mėgina pavaizduoti politinė kairė.
