Po to, kai pirmadienį apie šį atvejį pranešė regioninė Šiaurės Vokietijos televizija NRD, naujiena žaibiškai pasklido ir po kitas šalies medijas. Gimnazijos vadovybės sprendimas šokiruojantis, žinant, kad tai – 600 metų senumo krikščioniškos tradicijos mokykla, įsteigta 1406 metais prie Šv. Jono bažnyčios (St. Johanneskirche).

Direktorius aiškino, jog taip nuspręsta, vadovaujantis Žemutinės Saksonijos švietimo įstatymu, nurodančiu, jog ugdyme būtina atsižvelgti į religinių bei pasaulėžiūrinių įsitikinimų laisvę bei į kitaminčių jausmus.

„Mokykloms leista pačioms spręsti, kaip ir kada jos švęs Kalėdas“, – teisinosi federalinės žemės švietimo departamento atstovė Bianca Schöneich.

„Tačiau rekomenduojame tikėjimo turinius perteikti saikingai. Kalėdų šventė neturėtų įgauti mišių charakterio“, – pridūrė ji.

Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinės sąjungos partijų evangelinė darbo grupė mokyklos sprendimą laiko „didžiai neraminančiu pavojaus signalu“. „Apgailėtina ir netinkama“, jei vienos vienintelės musulmonės nusiskundimas „krikščioniškų giesmių giedojimu galiausiai privedė prie to, jog suabejota gražia, šimtmečiais puoselėta mokyklos tradicija“, – priekaištavo Žemutinės Saksonijos evangelinės darbo grupės vadovas Thomas Rachelis.

Ne Kalėdų šventė, o „mąslus pasibuvimas“?

Pasak Th. Rachelio, Vokietijoje gyvenantieji gali laisvai ir netrukdomi praktikuoti savo privatų tikėjimą. Tačiau kito tikėjimo ar jokiai konfesijai nepriklausantys žmonės turėtų atitinkamai gerbti ir krikščionišką tikėjimą, kurį šiaip ar taip išpažįsta ar jam pritaria didžioji dauguma vokiečių.

„Neigti religines mūsų kultūros šaknis – neteisingai suprasta tolerancija“, – sakė jis.

Už švietimą atsakinga žemės evangelikų bažnyčios atstovė Kerstin Gäfgen-Track pabrėžė, kad švietimas bei ugdymas mokyklose remiasi be kita ko ir krikščioniškais pagrindais. Vis dėlto, pasak jos, „vertėtų įsiklausyti į mokyklų svarstymus Kalėdų šventę, atsižvelgiant į nekrikščionis mokytojus bei mokinius, pervadinti mąsliu pasibuvimu. Tai rodo, kad nežiūrint visų Advento ir Kalėdų tradicijų, krikščioniškas tikėjimas nebėra tai, dėl ko nekiltų abejonių“.

Žemės musulmonų bendrija supeikė Johanneumo gimnazijos sprendimą. Mokykla sukėlė diskusiją, kuri gali „labai greitai nuteikti prieš visus musulmonus“, – rašoma viešame bendrijos pareiškime.

Dešiniosios „Alternatyvos Vokietijai“ parlamentinės frakcijos vadovas Alexanderis Gaulandas jau antradienio ryte skambino pavojaus varpais: „Mūsų visuomenės islamizacija įžengė į Vokietijos mokyklas. Tai, kad Liuneburgo gimnazija savo valia nusileidžia vienos musulmonės moksleivės nusiskundimui, rodo laisvanorišką pasidavimą islamui ir yra tiesiog nepakeliama. Jei musulmonei mokinei nepatinka krikščioniškos kalėdinės giesmės, tegul susiranda tokią kultūrinę aplinką, kurioje jos tos giesmės nenervins, užuot visiems kitiems primetinėjusi savo valią“.

Tai, pasak A. Gaulando, yra „liūdnas savęs neigimas ir niekinga neteisybė kitų vaikų atžvilgiu. Jei ir kitos mokyklos paseks tokiu pavyzdžiu, tai netrukus išvis nebebus reikalo švęsti Kalėdas“, – piktinosi dešinysis politikas.

Islamo tyrinėtoja perspėja vokiečius: nesikėsinkite į „Christkind“!

Islamo tyrinėtojai Lamayai Kaddor nesuprantamas toks iš perdėto politiško korektiškumo kylantis vokiečių uolumas. Artėjant Adventui, ji kreipėsi į viešuomenę, ragindama nepervadinti švenčių.

Pasak sirų kilmės vokietės, ir musulmonams krikščioniškos tradicijos yra prasmingos. Mat, dar praėjusiais metais vis įsiplieksdavo diskusijos dėl krikščioniškų švenčių pavadinimų. Antai, Šv. Martyno procesijos kai kur pervadintos „Saulės, mėnulio ir žvaigždžių švente“, o Kalėdinės mugės – šviesų mugėmis.

„Nesikėsinkite į „Christkind“, Šv. Martyną, Šv. Mikalojų ir kitus“, – įtaigavo L. Kaddor žinių portale t-online.de. Christkind – kūdikėlį Jėzų simbolizuojanti angeliuko figūra, per Kūčias slapta atnešanti dovanas. „Christkind“ atidaro garsiąją Niurnbergo kalėdinę mugę, dėl to vadinamą ir „Christkind muge“ (Christkindlesmarkt).

L. Kaddor sakėsi nepažįstanti nė vieno musulmono, kuris norėtų krikščioniškų švenčių pervadinimo. Mokslininkė pabrėžia krikščionybės reikšmę Vokietijai: „60 procentų Vokietijos gyventojų sudaro krikščionys, šalis turi šimtmetinę krikščionišką praeitį. Nėra jokio reikalo tikslingai silpninti ar netgi naikinti gilias šaknis turinčią tradiciją.“

„Pagal skaičių antra religinė grupė musulmonai sudaro 5-6 procentus šalies gyventojų. Tai nėra dydis, į kurį visi kiti turėtų visapusiškai orientuotis“, – sakė šalies viešuomenei gerai žinoma musulmonų atstovė. Būtų gerai, kad atsakingas pozicijas užimantys vokiečiai įsiklausytų į jos perspėjimą.

Nauja Liuneburgo mokyklos vadovo versija

Pirmadienį su žurnalistais nenorėjęs bendrauti mokyklos vadovas Friedrichas Suhras dabar, įsisiūbavus diskusijom apie jo mokyklą, kreipėsi į žinių agentūrą epd ir pateikė naują versiją. Jis patvirtino, kad dėl musulmonės nusiskundimo dėl per pamokas giedamų kalėdinių giesmių bei dainuojamų kalėdinių dainų jis išties raginęs „rodyti daugiau jautrumo privalomose pamokose“.

Tačiau kalėdinė šventė buvusi nukelta po pamokų ne dėl to, o dėl „darbuotojų pasikeitimo“.