„Bet kuri valstybė ar bet kokia ataskaita, iškraipanti faktus ar piktybiškai šmeižianti, tuščiai švaisto jėgas“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying per reguliarią spaudos konferenciją.
JAV ir Kinija vis labiau nesutaria prekybos klausimais, o Vašingtonas netgi ėmėsi precedento neturinčių priemonių tiriant kiniškų prekių importą ir įvedė jam antidempingo muitus.
Vienuolika mėnesių rengtoje D. Trumpo nacionalinio saugumo strategijoje žengiama dar toliau – joje Kinija kartu su Rusija vadinamos „revizionistinėmis galiomis“, siekiančiomis sumažinti JAV įtaką Azijoje.
„Raginame Jungtines Valstijas liautis sąmoningai iškreipinėti Kinijos strateginius interesus ir atsisakyti pasenusių sąvokų, tokių kaip Šaltojo karo mentalitetas, nes priešingu atveju jos tik pakenks sau ar kitiems“, – sakė Hua Chunying.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudos konferencijoje taip pat uoliai gynė Pekino užsienio politiką.
„Kinija niekada nesieks savo vystymosi kitų valstybių interesų sąskaita“, – pažymėjo ji.
„Tuo pat metu mes niekada neišsižadėsime savo legitimių teisių ir interesų“, – pridūrė ministerijos atstovė spaudai.
D. Trumpo pristatytos saugumo strategijos tonas smarkiai skiriasi nuo draugiškos atmosferos per lapkritį surengtą JAV prezidento pirmąjį valstybinį vizitą Pekine, kurio metu jis nekart sulaukė Kinijos lyderio Xi Jinpingo pagyrų.
Kritikuoja Kiniją ir Rusiją
JAV prezidentas D. Trumpas savo pirmojoje nacionalinio saugumo strategijoje pavadino Kiniją ir Rusiją „revizionistinėmis jėgomis“, siekiančiomis pakenkti Vašingtono interesams ir vertybėms, sakoma pirmadienį paskelbtame dokumente.
Strategijoje, kurioje išdėstytos prezidento administracijos požiūrio į pasaulį gairės, nevengiama aštrios retorikos, o Kinija ir Rusija vadinamos pasaulinėmis konkurentėmis.
„Kinija ir Rusija priešinasi Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bando pakenkti Amerikos saugumui ir klestėjimui“, – sakoma dokumente, nors D. Trumpas anksčiau itin draugiškai atsiliepdavo apie tų šalių vadovus Xi Jinpingą ir Vladimirą Putiną.
Strategijoje Pekinas kaltinamas siekiant „pakeisti Jungtines Valstijas“ Azijos regione; Kinijai metama daugybė kitų kaltinimų: pradedant duomenų vagystėmis ir baigiant „savo autoritarinės sistemos bruožų“ skleidimu.
„Priešingai nei vylėmės, Kinija išplėtė savo jėgą kitų suverenumo kaina“, – sakoma dokumente.
Tuo tarpu Rusijos branduoliniai ginklai vadinami „svarbiausia Jungtinių Valstijų egzistencine grėsme“, o Kremlius – jėga, „siekiančia atkurti savo didžiosios galybės statusą ir nustatyti įtakos zonas šalia savo sienų“.
„Rusija siekia susilpninti JAV įtaką pasaulyje ir atskirti mus nuo mūsų sąjungininkų ir partnerių“, – teigiama pirmadienį D. Trumpo pristatytoje nacionalinio saugumo strategijoje, grindžiamoje jo garsiuoju šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“.
Orientyras ar įsakymas?
Dokumentą, kurį D. Trumpo administracija rengė 11 mėnesių, pristatyti įpareigoja JAV įstatymai. Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti suformuotos gairės, koks yra šalies požiūris į pasaulį.
Ankstesnės strategijos būdavo skelbiamos be didesnio triukšmo ir laikytos labiau orientyrais, o ne doktrininiais įsakymais.
Tačiau šių metų pradžioje į valdžią atėjusioje administracijoje šiam dokumentui skiriama itin daug dėmesio. Vašingtono sąjungininkai jame ieškos didžiausios pasaulio ekonominės ir karinės jėgos ketinimų paaiškinimų.
Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyti keturi pagrindiniai prioritetai: saugoti šalį ir Amerikos žmones, skatinti Amerikos klestėjimą, jėga saugoti taiką ir stiprinti JAV įtaką.
Užsienio pareigūnai Vašingtone dažnai skundžiasi, kad šioje šalyje veikia „dvi administracijos“: su viena – Valstybės departamentu ir Pentagonu – jie kasdien bendrauja įprastu būdu, o antroji – D. Trumpas, mėgstantis dėstyti savo pažiūras 280 simbolių ar trumpesniuose pranešimuose socialiniame tinkle „Twitter“.
D. Trumpo ir jo patarėjų pozicijos dažnai skiriasi net esminiais saugumo klausimais: pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant derybomis su Šiaurės Korėja.
Tačiau mažai tikėtina, kad prezidentu tapęs nekilnojamojo turto magnatas, jau ne kartą laužęs normas, laikysis savo strategijos nuostatų.
Ypač akylai stebimi jo pasisakymai apie Rusiją. D. Trumpas nuolat menkina Pentagono, Valstybės departamento ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) reiškiamą susirūpinimą dėl numanomo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Tyrime dėl galimo respublikono kampanijos ir Rusijos susimokymo jau keturiems D. Trumpo kampanijos patarėjams yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
Sugriautas Obamos palikimas
Stojęs prie valstybės vairo, D. Trumpas ėmė griauti savo pirmtako Baracko Obamos atliktą darbą, pradedant klimato kaitos sritimi ir baigiant laisvosios prekybos klausimais. Vis dėlto kartais naujojo prezidento priimti sprendimai nesulaukia tarptautinės bendruomenės palaikymo.
JAV pirmadienį vetavo Jungtinių Tautų rezoliuciją, atmetančią prezidento D. Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Likusios 14 JT Saugumo Tarybos narių tai rezoliucijai pritarė.
Be kita ko, užuot konkrečiai paminėdamas klimato kaitos grėsmę, strategijoje prezidentas kalba apie „dominavimą energetikos srityje“.
„Amerikos centrinė pozicija pasaulinės energetikos sistemoje – kaip pirmaujančios gamintojos, vartotojos ir inovatorės – užtikrina, kad rinkos yra laisvos ir JAV infrastruktūra yra atspari ir saugi“, – sakoma dokumente.
D. Trumpas, neslepiantis skeptiško požiūrio į klimato kaitą, birželį sakė, kad JAV trauksis iš Paryžiaus klimato susitarimo, kurį pasirašė beveik 200 šalių.
Tuo tarpu B. Obama, likus metams iki jo kadencijos pabaigos, pareiškė, jog klimato kaita paveiks JAV kariuomenės šalies gynimo būdus. Jis argumentavo, kad į šiuos pokyčius privalu atsižvelgti organizuojant karių veiklą, mokymus ir saugant infrastruktūrą.