Ketvirtadienį įvyksiančiuose Katalonijos rinkimuose separatistų judėjimo lyderiai varžysis su kandidatas, norinčiais, kad šis turtingas regionas liktų vieningos Ispanijos dalis. Nė viena šalis nedemonstruoja noro nusileisti.
Kai kurie garsiausi kandidatai yra kalėjime ar užsienyje, o apklausos rodo, kad visuomenės parama separatistams ir vienybės šalininkams yra pasiskirsčiusi apylygiai.
Rinkimus atidžiai stebės Europos Sąjunga, dar neatsigavusi po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti.
Pagrindiniai kandidatai pliekė ne tik varžovus iš priešininkų stovyklos, bet ir saviškius.
Katalonijos pagrindinės separatistų partijos lyderis Oriolis Junquerasas iš Ispanijos kalėjimo kritikavo nušalintą regiono prezidentą Carlesą Puigdemont'ą už pabėgimą nuo arešto į Briuselį. Ispanija jį nori areštuoti dėl vaidmens regiono kampanijoje už nepriklausomybę.
„Esu čia, nes niekada nesislepiu dėl savo veiksmų, ir veikiu nuosekliai“, – interviu Katalonijos radijui sakė O. Junquerasas, kalėjime laukiantis teismo už maištą ir antivyriausybinę veiklą.
Dauguma apklausų rodo, kad jo partija ERC nedidele persvara pirmauja, tačiau apklausos taip pat rodytų, kad daugumos negaus nei separatistai, nei vienybės su Ispanija šalininkai.
Madridas šiuos rinkimus sušaukė tikėdamasis nuosaikesnės vyriausybės Katalonijoje, kuri nepaisydama draudimo spalio 1-ąją surengė referendumą dėl nepriklausomybės.
Tačiau rinkimai vis tiek gali nulemti siurrealistišką situaciją su prisaikdintu kalinamu ar užsienyje esančiu lyderiu.
Lygus jėgų pasiskirstymas?
Vienybės su Ispanija šalininkų stovykloje, kuri taip pat yra susiskaldžiusi, 2006 metais kovoti su katalonų nacionalizmu įsteigta centristų partija „Ciudadanos“ pagal populiarumą gerokai lenkia Katalonijos socialistus.
Tačiau socialistų lyderis Miquelis Iceta „Ciudadanos“ lyderį Albertą Riverą, pareiškusį, kad kokios nors kitos už vienybę pasisakančios partijos pasirinkimas būtų balso švaistymas, pirmadienį pavadino „menkaverčiu demokratu“.
„Kitaip nei „Ciudadanos“ lyderis Albertas Rivera, aš nepasakyčiau, kad visi man neatitekę balsai keliaus į šiukšles“, – per kampanijos mitingą sakė M. Iceta.
Penktadienį paskelbti paskutinių apklausų rezultatai rodė, kad ERC ir „Ciudadanos“ turėtų laimėti daugiausiai vietų Katalonijos parlamente, kuriame nepriklausomybės šalininkų partijos dominavo nuo 2015 metų.
Tačiau nei separatistų, nei vienybės šalininkų partijos tikriausiai negaus aiškios daugumos parlamente, todėl po rinkimų gali vykti ilgos derybos regiono vyriausybei suformuoti.
Jei partijos nesugebės susitarti dėl valdančiosios koalicijos, kitų metų pradžioje Katalonijoje gali būti surengti nauji rinkimai. Tai pratęstų Ispanijos, ketvirtos pagal dydį euro zonos ekonomikos, politinę nežinomybę.
Ispanijos bankas penktadienį perspėjo, kad politinė nežinomybė Katalonijoje mažina lūkesčius dėl šalies ekonomikos augimo.
Bankas prognozuojamą augimą sumažino nuo 2,5 iki 2,4 proc. ateinančiais metais ir nuo 2,2 proc. iki 2,1 proc. – 2019-aisiais.
„Didelis šou“
Katalonijos parlamentui spalio 27-ąją paskelbus nepriklausomybę, šis Ispanijos šiaurės rytuose esantis regionas yra valdomas tiesiogiai iš Madrido.
Pirmadienį per Ispanijos Senato vieno iš komitetų posėdį vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria nepriklausomybės siekį pavadino „nuvertinta tiesa“ ir „dideliu šou“, apgavusiu jo šalininkus. Ji kaltino separatistus visą laiką žinojus, kad jų kampanija nėra gyvybinga.
„Šis separatistinis procesas buvo blogiausias nelojalumo epizodas per visą mūsų demokratijos istoriją“, – Senato komitetui sakė vicepremjerė.
„Tačiau blogiausia išdavystė buvo katalonams, kurie nuoširdžiai tikėjo nepriklausomybe. Jie buvo įtikinti, kad (jų svajonė) tuoj išsipildys, nors iš tikrųjų visa tai buvo didelis šou, „simbolinis“ epizodas“, – pridūrė ji.