„Vakarų vykdomo darbo mastai leidžia kalbėti apie nepaskelbtą hibridinį karą, Jungtinių Valstijų vykdomą prieš mūsų valstybes“, – S. Naryškinas sakė per NVS saugumo ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikimą.
Jis pridūrė, kad „pastangų paversti emigracines struktūras vadinamosiomis revoliucinėmis kuopelėmis priešakyje yra Didžioji Britanija, Lenkija, Švedija, Baltijos valstybės“.
„Akivaizdu, kad veiksmingai priešintis tokiam spaudimui įmanoma tik bendromis pastangomis“, – pabrėžė S. Naryškinas.
JAV ir Europos Sąjunga yra paskelbusios griežtų sankcijų Maskvai už Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir jos vaidmenį Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte.
Kremlius antradienį pasmerkė JAV nacionalinio saugumo strategijos ataskaitos „imperialistinį pobūdį“ ir apkaltino Vašingtoną kabinantis į „vienpolį pasaulį“.
„Imperialistinis šio dokumento pobūdis akivaizdus, kaip ir nenoras atsisakyti vienpolio pasaulio, atkaklus nenoras“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Be abejo, negalime sutikti, kad šalis laikoma grėsme Jungtinių Valstijų saugumui“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pristatė šalies nacionalinio saugumo strategiją, kurioje Rusija ir Kinija vadinamos „revizionistinėmis galiomis“, norinčiomis vėl sumažinti Amerikos interesus.
68 puslapių strategijos ataskaitą parengė svarbūs padėjėjai. Joje sakoma, kad Rusija meta iššūkį „Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bandydama griauti Amerikos saugumą ir klestėjimą“.
Tuo pačiu metu D. Trumpas, pristatydamas strategiją gyrė bendradarbiavimo su Rusija privalumus.
Jis pažymėjo, kad neseniai CŽV perduota informacija apie teroro ataką prieš ortodoksų katedrą V. Putino gimtajame Sankt Peterburge užkirto kelią „tūkstančiams“ mirčių.
D. Peskovas gyrė JAV ataskaitos „kuklias“ pozityvias ypatybes ir akcentavo tai, ką pavadino Vašingtono pasirengimu bendradarbiauti su Rusija tokiose srityse kaip keitimasis saugumo informacija.
„Tai atitinka mūsų požiūrį, nes Maskva taip pat siekia bendradarbiavimo su JAV ten, kur tai atitiktų mūsų interesus“, – sakė Kremliaus atstovas.
Jis pridūrė, kad Maskva turės atidžiai išnagrinėti minimą dokumentą.
Rusijos žvalgybos vadovas: Vakarai mėgina paskatinti skilimą tarp NVS šalių
Grupė Vakarų valstybių faktiškai pasirinko kursą siekti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių susipriešinimo, antradienį pareiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas.
„Grupė Vakarų šalių faktiškai yra pasirinkusios kursą siekti strategiškai susilpninti, paskatinti skilimą glaudžiuose Sandraugos valstybių santykiuose ir stabdyti integracijos procesus“, – sakė S. Naryškinas, kalbėdamas NVS saugumo institucijų ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikime.
Pasak jo, „po apgailėtinų vadinamosios Ukrainos demokratizacijos scenarijaus įgyvendinimo rezultatų JAV ir virtinės paklusnių jų sąjungininkų pagrindiniai lūkesčiai susiję su esamų (NVS) šalių nacionalinių vadovybės sistemų laipsnišku išardymu“.
„Šiuo metu jų pastangos NVS šalyse nukreiptos į kišimąsi į demokratinius procesus, į suverenių valstybių vidaus reikalus“, – aiškino SVR direktorius.
Vienu svarbiausių dalykų tampa atsparumas informacinėje sferoje, pažymėjo S. Naryškinas ir pridūrė, kad bet kokie NVS šalių mėginimai apginti savo informacinį suverenitetą susiduria su neproporcinga agresija.
DELFI primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas savo pirmojoje nacionalinio saugumo strategijoje pavadino Kiniją ir Rusiją „revizionistinėmis jėgomis“, siekiančiomis pakenkti Vašingtono interesams ir vertybėms, sakoma pirmadienį paskelbtame dokumente.
Strategijoje, kurioje išdėstytos prezidento administracijos požiūrio į pasaulį gairės, nevengiama aštrios retorikos, o Kinija ir Rusija vadinamos pasaulinėmis konkurentėmis.
„Kinija ir Rusija priešinasi Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bando pakenkti Amerikos saugumui ir klestėjimui“, – sakoma dokumente, nors D. Trumpas anksčiau itin draugiškai atsiliepdavo apie tų šalių vadovus Xi Jinpingą ir Vladimirą Putiną.
Strategijoje Pekinas kaltinamas siekiant „pakeisti Jungtines Valstijas“ Azijos regione; Kinijai metama daugybė kitų kaltinimų: pradedant duomenų vagystėmis ir baigiant „savo autoritarinės sistemos bruožų“ skleidimu.
„Priešingai nei vylėmės, Kinija išplėtė savo jėgą kitų suverenumo kaina“, – sakoma dokumente.
Tuo tarpu Rusijos branduoliniai ginklai vadinami „svarbiausia Jungtinių Valstijų egzistencine grėsme“, o Kremlius – jėga, „siekiančia atkurti savo didžiosios galybės statusą ir nustatyti įtakos zonas šalia savo sienų“.
„Rusija siekia susilpninti JAV įtaką pasaulyje ir atskirti mus nuo mūsų sąjungininkų ir partnerių“, – teigiama pirmadienį D. Trumpo pristatytoje nacionalinio saugumo strategijoje, grindžiamoje jo garsiuoju šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“.
Dokumentą, kurį D. Trumpo administracija rengė 11 mėnesių, pristatyti įpareigoja JAV įstatymai. Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti suformuotos gairės, koks yra šalies požiūris į pasaulį.
Ankstesnės strategijos būdavo skelbiamos be didesnio triukšmo ir laikytos labiau orientyrais, o ne doktrininiais įsakymais.
Tačiau šių metų pradžioje į valdžią atėjusioje administracijoje šiam dokumentui skiriama itin daug dėmesio. Vašingtono sąjungininkai jame ieškos didžiausios pasaulio ekonominės ir karinės jėgos ketinimų paaiškinimų.
Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyti keturi pagrindiniai prioritetai: saugoti šalį ir Amerikos žmones, skatinti Amerikos klestėjimą, jėga saugoti taiką ir stiprinti JAV įtaką.
Užsienio pareigūnai Vašingtone dažnai skundžiasi, kad šioje šalyje veikia „dvi administracijos“: su viena – Valstybės departamentu ir Pentagonu – jie kasdien bendrauja įprastu būdu, o antroji – D. Trumpas, mėgstantis dėstyti savo pažiūras 280 simbolių ar trumpesniuose pranešimuose socialiniame tinkle „Twitter“.
D. Trumpo ir jo patarėjų pozicijos dažnai skiriasi net esminiais saugumo klausimais: pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant derybomis su Šiaurės Korėja.
Tačiau mažai tikėtina, kad prezidentu tapęs nekilnojamojo turto magnatas, jau ne kartą laužęs normas, laikysis savo strategijos nuostatų.
Ypač akylai stebimi jo pasisakymai apie Rusiją. D. Trumpas nuolat menkina Pentagono, Valstybės departamento ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) reiškiamą susirūpinimą dėl numanomo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Tyrime dėl galimo respublikono kampanijos ir Rusijos susimokymo jau keturiems D. Trumpo kampanijos patarėjams yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai.