Prezidento rinkimai sutrikdė D.Tusko ir L.Kaczynski partijų pastangas formuojant koalicinę vyriausybę, nors abi jos praėjusį mėnesį parlamento rinkimų lenktynėse aplenkė valdančiuosius kairiuosius.
Naujajai koalicijai teks spręsti, kaip sumažinti 18 proc. nedarbą - didžiausią Europos Sąjungoje, kaip pradėti ekonomikos reformas didžiausioje tarp ES naujokių šalyje.
D.Tusko ar L.Kaczynski pergalė sutvirtintų posūkį į dešinę po ketverių skandalų temdomo kairiųjų valdymo metų ir dviejų prezidento, buvusio komunisto Aleksandero Kwasniewski (Aleksandro Kvasnevskio) kadencijų
"Nemanau, kad galiu laimėti pirmajame ture", - sakė L.Kaczynski, įmetęs biuletenį į balsadėžę, žurnalistams
D.Tuskas, balsavęs savo gimtajame Gdanske, buvo tokios pat nuomonės. "Tikriausiai balsuosime antrajame ture, ir viskas rodo, kad man pasiseks", - sakė jis.
Apklausos rodo, kad spalio 23 dieną D.Tuskas nedidele persvara turėtų laimėti pakartotines lenktynėse tarp dviejų buvusių "Solidarnosc" judėjimo, 1989 metais padėjusio nuversti komunizmą, veikėjų.
Rinkimų apylinkės Lenkijoje atsidarė 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku, ir užsidarys 20 val. (21 val. Lietuvos laiku). Iš likusių dešimties kandidatų nė vienas neatrodo galintis kelti grėsmę dviem lyderiams.
DIDELI ĮGALIOJIMAI
Laimėjusio prezidento rinkimus kandidato laukia dideli įgaliojimai. Prezidentas yra Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas, turi įtakos užsienio politikai, gali siūlyti ir vetuoti įstatymų projektus, skirti ministrą pirmininką, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms - paleisti parlamentą.
Prezidentas tiesioginės įtakos ekonominei ar socialinei politikai turi nedaug. Tačiau rinkimai lems jėgos pusiausvyrą valdančiojoje koalicijoje, be to dėl prezidento rinkimų proceso per ilgai finansų rinkose jaučiamas neapibrėžtumas apie reformų mastą ir spartą.
D.Tusko ir L.Kaczynski rinkimų kampanija kaip du vandens lašai panaši į diskusijas, vykstančias visoje Europos Sąjungoje (ES): daugiausia svarstoma, kada ir kaip reikėtų vykdyti laisvosios rinkos reformas bei kokią ekonominę gerovę gali sau leisti didžiausia naujoji ES narė.
48 metų D.Tuskas ir jo vadovaujama Pilietinė platforma (PO) nori atgaivinti ekonomiką mažindama biurokratizmą ir mokesčius. Anot jos, tai geriausias būdas grąžinti į darbą bedarbius, kurių skaičius Lenkijoje siekia 18 proc. ir yra didžiausias visoje ES.
Tyliai kalbantis istorikas vaizduoja savo partiją kaip šiuolaikinę politinę jėgą, galinčią suvienyti lenkus, pataisyti įtemptus santykius su kaimynine Vokietija bei Rusija ir įtvirtinti 38 mln. gyventojų turinčią šalį Europoje.
56 metų L.Kaczynski bei jo vadovaujama partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) žada aiškiai atsiriboti nuo pokomunistinės Lenkijos praeities. Savo kampanijai jie pasirinko "ketvirtosios respublikos", "moralinio atsinaujinimo" ir grįžimo prie krikščioniškų vertybių lozungus, tuo pačiu kalba apie būtinybę ginti darbuotojų teises ir kurti visuotinės gerovės valstybę.
Jis žada ryžtingą Lenkiją Europos Sąjungoje - šalį, kuri nesiekia glaudesnės integracijos ir pabrėžia strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis. Sekmadienį L.Kaczynski sakė, jeigu jis bus išrinktas, pirmasis vizitas bus į Vatikaną, o antrasis - į Vašingtoną.
Konservatoriai taip pat pasisako už religinių tiesų įgyvendinimą ir nekreipia dėmesio į ES, kritikuojančią jų raginimus apriboti gėjų teises bei grąžinti mirties bausmę.