Vaizdo siužete, kurį parengė Irano žvalgybos ministerija, Ahmadreza Djalali sako, kad studijuodamas Europoje dirbo su viena užsienio žvalgybos agentūra.
Švedijoje gyvenantį skubiosios medicinos pagalbos specialistą A. Djalali Iranas spalio mėnesį už šnipinėjimą Izraeliui nuteisė mirti.
Kai 2016 metų balandį per kelionę į Iraną buvo areštuotas, A. Djalali buvo Briuselio laisvojo universiteto (Vrije Universiteit Brussel) vizituojantis profesorius.
Jis buvo apkaltintas perdavęs informacijos Izraelio žvalgybos agentūrai „Mossad“ per derybas, po kurių Iranas 2015 metais sudarė susitarimą su galingosiomis šalimis dėl savo branduolinės programos.
A. Djalali teigė, kad yra baudžiamas už atsisakymą dirbant Europoje šnipinėti Iranui.
17 minučių trukmės vaizdo įraše kalba pasakotojas ir rodomi esą interviu su A. Djalali vaizdai, taip pat archyvinė medžiaga. Jis vadinamas „Mossad“ užverbuotu išdaviku.
Vaizdo medžiagoje A. Djalali sako, kad suteikė užsienio žvalgybos agentams informacijos apie du Irano branduolinės srities mokslininkus, Majidą Shahriari ir Masoudą Alimohammadi.
Jie buvo tarp penkių iraniečių mokslininkų, žuvusių per išpuolius Teherane nuo 2010 iki 2012 metų. Keturi iš jų dalyvavo šalies branduolinėje programoje.
Iranas kaltino „Mossad“ ir CŽV užsakius šias žmogžudystes. Per išpuolius buvo naudojamos bombos ir šaunamieji ginklai.
Minimas vaizdo siužetas pasirodė kelios dienos po žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ pranešimo, kad Irano Aukščiausiasis Teismas, patvirtindamas A. Djalali mirties nuosprendį „nepaisė teisinės valstybės“ principo.
Po daugiau kaip dešimtmetį tvyrojusios įtampos tarp Irano ir Vakarų, Teheranas 2015 metų liepą pasirašė istorinį susitarimą su pasaulio galiomis, pagal kurį mainais į laipsnišką paralyžiuojančių ekonominių sankcijų panaikinimą apribojo savo branduolinę veiklą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pagrasinęs atsisakyti šios sutarties.