Kaip pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, prieš vyriausybės prisaikdinimo ceremoniją, įvykusią netrukus po vidurdienio Lietuvos laiku), gausios policijos pajėgos su vandens patrankomis atitvėrė buvusius Habsburgų dinastijos rūmus Vienoje, kur šiuo metu įsikūrusi prezidentūra. Virš rajono ratus suko policijos sraigtasparniai.

Centrinėje Didvyrių aikštėje į atskirus piketus susirinko kelių kairiųjų ir antifašistinių judėjimų šalininkai. Jie laikė plakatus su užrašais: „Sveiki atvykę, pabėgėliai“, „Naciai, lauk“ ir „Ne nacių kiaulėms“.

Policija panaudojo dūminį užtaisą, kai keli protestuotojai pamėgino prasibrauti pro barikadą, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Naują valdančiąją koaliciją, dėl kurios buvo sutarta penktadienį, sudaro konservatyvi Liaudies partija (Österreichische Volkspartei, ÖVP) ir kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ).

Ši koalicija žada sustabdyti nelegalią imigraciją, apkarpyti mokesčius ir priešintis Europos Sąjungos centralizacijai.

Prie naujos vyriausybės vairo stojo ÖVP pirmininkas 31 metų Sebastianas Kurzas, o FPÖ vadovas 48 metų Heinzas-Christianas Strache užėmė vicekanclerio postą.

Sebastianas Kurzas

FPÖ lyderis ne kartą yra sakęs, kad „islamui nėra vietos Europoje“, o pernai Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už jos atvirų durų politiką pabėgėlių atžvilgiu pavadino „pavojingiausia moterimi Europoje“.

Naujo kabineto prisaikdinimas vainikuoja Europos nacionalistinėms jėgoms itin sėkmingus metus.

S. Kurzas pakreipė partiją dar labiau į politinio spektro dešinę ir tai šiai politinei jėgai garantavo pergalę spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

31 metų S. Kurzas bus jauniausias pasaulyje vyriausybės vadovas.

Sekmadienį H.-Ch. Strache 750 tūkst. savo sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad naujoji vyriausybė nurėš išmokas prieglobsčio prašantiems asmenims.

„Migrantai, nedirbę čia nė vienos dienos ir nesumokėję nė cento į šalies socialinės sistemos iždą, nebegaus tūkstančių eurų socialinių išmokų!“ – parašė jis feisbuke.

Ši politiko žinutė sulaukė 4 tūkst. paspaudimų „like“.

Vidaus reikalų ministro postą naujojoje vyriausybėje užims Herbertas Kicklas, anksčiau rašęs kalbas H.-Ch. Strache pirmtakui velioniui Joergui Haideriui.

Susižavėjimo nacių SS neslėpusio J. Haiderio patekimas į vyriausybę 2000-aisiais sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir susirūpinimą Europoje. Tačiau šįkart kraštutinių dešiniųjų atėjimas į valdžią tokios pat neigiamos reakcijos nesulaukė.

FPÖ naujoje vyriausybėje taip pat turės gynybos ir užsienio reikalų ministrų portfelius. ÖVP atstovams, be kitų portfelių, atiteko finansų, ekonomikos ir teisingumo ministrų postai. Ši partija taip pat bus toliau atsakinga už ES reikalus.

Neįprastai sėkmingi metai

Tiek S. Kurzas, tiek H.-Ch. Strache prieš du mėnesius stengėsi palenkti į savo pusę rinkėjus kurstydami nerimą dėl imigracijos po rekordinio pabėgėlių antplūdžio 2015-aisiais. Panašios tendencijos buvo ryškios ir kitose Europos šalyse, kur šįmet vyko rinkimai.

Geerto Wilderso antiimigracinė Laisvės partija (Partij voor de Vrijheid, PVV) liko antra Nyderlanduose, Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto (Front national, FN) lyderė Marine Le Pen prasimušė į antrąjį prezidento rinkimų turą, o Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland , AfD) pateko į Bundestagą.

Tačiau FPÖ atvejis išsiskiria Vakarų Europoje, nes ši politinė jėga sėkmingą pasirodymą rinkimuose pavertė realia politine galia.

Šeštadienį kalbėdamas kraštutinių dešiniųjų suvažiavime Prahoje G. Wildersas sakė, kad FPÖ patekimas į vyriausybę yra „puikus rezultatas“. M. Le Pen savo ruožtu pavadino „labai gerai žinia Europai“.

„Kiekvieni rinkimai rodo, kad Europos Sąjunga vienokia ar kitokia forma atmetama“, – sakė M. Le Pen.

Šiai politikei būdingo euroskepticizmo anksčiau nevengė demonstruoti ir FPÖ.

„Proeuropinė vyriausybė“

Visgi ir S. Kurzas, ir H.-Ch. Strache šeštadienį pabrėžė, kad naujoji vyriausybė laikysis griežto proeuropinio kurso, o jų planuose dėl labiau šveicariško stiliaus „tiesioginės demokratijos“ nėra numatytas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Tačiau S. Kurzas sakė, kad Austrijai antrąjį ateinančių metų pusmetį pirmininkaujat ES, Viena spaus Briuselį mažiau kištis į sritis, kuriose sprendimus turėtų priimti valstybės narės.

Pasak S. Kurzo, ES turėtų būti stipresnė „sprendžiant reikšmingus klausimus ir nedalyvauti smulkesnių problemų sprendime“.

ÖVP lyderis taip pat sakė, kad Austrija toliau palaikys ES sankcijas Rusijai, paskelbtas už jos įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje, nors FPÖ, kaip ir kitos kraštutinių dešiniųjų partijos, pasisako už jų atšaukimą.

Vis dėlto bendroje partijų programoje numatyta, kad Austrija aktyviai sieks, kad sankcijos būtų sušvelnintos, dirbdama išvien su kitomis ES narėmis.

Programoje taip pat numatyta, kad Austrija sieks palaikymo savo tikslui galutinai atimti iš Turkijos galimybę tapti ES nare. Tai smarkiai supykdė Ankarą, kuri sekmadienį išreiškė savo pasipiktinimą.