Kai kurie N. Desiatničenko teiginiai, pavyzdžiui, apie nekaltų Vermachto karių žūtis, sukėlė Rusijoje ypač audringą reakciją. Iš pradžių gimnazistą buvo imta koneveikti socialiniuose tinkluose, tačiau kiek vėliau, kai jį užstojo Kremlius ir paaiškėjo, kad pasiruoštą kalbą moksleiviui teko trumpinti, priešiškumas, atrodė, liovėsi.

Šiuo metu viešų kaltinimų vis dažniau sulaukia valdančiajai Vokietijos socialdemokratų partijai (SDP) artimas Frydricho Ėberto fondas. Tvirtinama, kad kaip tik jis finansavo moksleivių iš Rusijos kelionę, per kurią ir buvo apsilankyta Bundestage.

Transliuotojui DW iš Berlyne esančios fondo būstinės buvo pranešta, kad organizacija neturi nieko bendro nei su Rusijos moksleivių kalbomis Bundestage, nei su Naujojo Urengojaus gimnazija.

Projektas, prie kurio darbavosi Vokietijos ir Rusijos moksleiviai, neišskiriant nė N. Desiatničenko, pasirodo, buvo inicijuotas Vokietijos karių kapavietes prižiūrinčios nacionalinės komisijos („Volksbund Deutsche Kriegsgraberfursorge“).

Vykdydama prieš 25 metus vokiečių ir rusų pasirašytą susitarimą, ši visuomeninė organizacija prižiūri sovietų karių kapus Vokietijoje ir vokiečių karių kapus Rusijoje. Nacionalinė komisija jau daugelį metų remia projektus, kuriuose dalyvaujantys skirtingų šalių moksleiviai aiškinasi Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių biografijas.

„Siekiame, kad jaunimas suprastų, jog fronte žuvę kariai – tokie pat kaip ir jie vilčių ir troškimų kupini jaunuoliai, – aiškino komisijos atstovė spaudai Diane Tempel-Bornett. – Karas, į kurį nacistinė Vokietija sukilo prieš Sovietų Sąjungą, nutraukė ne tik jų, bet dažnai ir jų artimųjų gyvenimus.“

Organizacijos atstovė mano, kad gvildendami tokias temas jauni žmonės pradeda geriau įsivaizduoti karo žiaurumą ir negailestingas jo pasekmes. Tik taip, pasak jos, žuvę kairiai jų sąmonėje nustoja būti sausa statistika ir virsta realiais žmonėmis.

Nacionalinės komisijos būstinė įkurta Kaselyje. Šis miestas 2005 metais yra užmezgęs partnerystės ryšius su Naujuoju Urengojumi. Moksleivių kelionės – viena iš partnerystės susitarimu numatytų iniciatyvų. Štai, pasirodo, kokios tikrosios sąsajų su Naujojo Urengojaus gimnazija užuomazgos.

Pasakytą kalbą, kaip Nacionalinės komisijos nariams tvirtino pats N. Desiatničenko, padedamas mamos parašė jis pats. Dėl laiko apribojimo kalbą teko trumpinti. Ką pašalinti, jis sako sprendęs savarankiškai – joks Vokietijos organizacijos atstovas teksto nekoregavo.

Vokietijos ir Rusijos piliečių mainais besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos „Deutsch-Russische Austausch“ vykdomasis direktorius Stefanas Melle mano, kad gimnazisto iš Rusijos pasirinkta formuluotė „nekalti kariai“ buvo „perdėm nevykusi ir istoriniu požiūriu neteisinga“.

Vis dėlto N. Desiatničenko, jo nuomone, taikliai nurodė, kad daugelis vokiečių karui nepritarė. „Tai sakyti turi būti leistina abiem pusėms, – įsitikinęs S. Melle. – Toks teiginys niekaip nepaneigia Vokietijos, kaip karo kurstytojos, vaidmens.“

DELFI primena, kad po audringų rusų reakcijų, į situaciją įsikišo net Kremlius. Atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad nereikėtų šitaip pulti moksleivio. Anot jo, akivaizdu, kad moksleivis neturėjo omeny to, kuo buvo apkaltintas.