Koalicijos susitarimas bei „Laisvės partijos“ (FPOe) sugrįžimas į valdžią sukėlė nerimą visoje Europoje, kur pastarieji metai kraštutinių dešiniųjų judėjimams Europoje buvo itin sėkmingi.
Išrinktojo Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo santykiai su Turkija jau yra labai įtempti, nes Turkijos narystei jis priešinosi tuomet, kai ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
„Ši nepagrįsta ir trumparegiška naujos Austrijos vyriausybės programos nuostata, deja, patvirtina nuogąstavimus dėl politinės tendencijos, paremtos diskriminacija ir marginalizacija“, – teigiama Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Naująją Austrijos vyriausybę „nesąžiningumu“ apkaltinusi Ankara perspėjo, kad jeigu tokia programa bus įgyvendinta, Austrija priartės prie „Turkijos draugystės praradimo“ ir susilauks „reakcijos, kurios nusipelno“.
Turkija jau ne vieną dešimtmetį siekia tapti ES nare, tačiau pastaraisiais metais procesas stringa, nes ES nerimauja dėl priemonių, kurių Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) imasi po nepavykusio 2016 metų perversmo.
Nors Austrija yra paraginusi oficialiai stabdyti Turkijos narystės derybas, tam pasipriešino kai kurios ES narės, ypač Vokietija. Neseniai su Turkijos prezidentu susitikęs Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) taip pat išreiškė paramą Ankarai.
Tačiau praėjusį mėnesį ES sumažino finansavimo Turkijai ateinančių metų biudžete dėl abejonių, suisjusiu su Ankaros įsipareigojimu demokratijai ir žmogaus teisėms. Tokį žingsnį palaikė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.