Priešaky jų laukia nelengva užduotis iki nustatyto termino – ateinančių metų birželio – reformuoti prieglobsčio taisykles.
Po daugiau nei dvi valandas vykusių aštrių diskusijų rytinių ES valstybių lyderiai nepakeitė savo pozicijos ir toliau griežtai pasisakė prieš pabėgėlių priėmimo kvotas.
Šios kvotos daugumos ES valstybių sutarimu buvo patvirtintos 2015 metais, siekiant parodyti solidarumą su Graikija ir Italija, atsidūrusiomis Europą užklupusios pabėgėlių krizės epicentre.
Kitaip nei šiuo atveju, kuomet abi stovyklos atkakliai laikosi priešingų pozicijų, dauguma Bendrijos lyderių sutaria, kad būtų tęsiamas ES išorės sienų apsaugos stiprinimas pasirašant bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Turkija ir Libija.
„Solidarumas negali egzistuoti tik išorės aspektu. Jis turi egzistuoti ir vidaus aspektu“, – po susitikimo žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Čia dar turime nemažai nuveikti. Požiūriai nepasikeitė. Tačiau turime aiškią užduotį tęsti darbus iki ateinančių metų birželio“, – pažymėjo ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas suerzino kai kurias bloko valstybes, kai lyderiams skirtame laiške prieš viršūnių susitikimą pareiškė, kad patvirtinta privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų sistema kursto nesantaiką ir yra neefektyvi.
Rytinės bloko valstybės – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija – pritarė jo požiūriui. Vokietija ir kai kurios kitos narės savo ruožtu pareiškė, kad kvotos būtinos, nes jos yra priemonė parodyti solidarumą Bendrijoje.
Kai kurie lyderiai, ypač Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, teigia, kad A. Merkel sprendimas 2015-aisiais atverti duris prieglobsčio prašytojams, kurių į Vokietiją tais metais atvyko maždaug milijonas, pagilino migracijos krizę.
Pačiame migrantų krizės įkarštyje 2015 metais patvirtintos privalomosios kvotos smarkiai supriešino Bendrijos nares, pasidalijusias į Rytų ir Vakarų stovyklas. Tikėtasi, kad kvotų sistema leis sumažinti naštą Italijai ir Graikijai, į kurias per pastaruosius trejus metus atvyko daugiau nei pusantro milijono migrantų.
ES planai parengti nuolatinį mechanizmą ateities krizėms spręsti įstrigo, o Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos lyderiai leido aiškiai suprasti, jog toliau priešinsis pabėgėlių priėmimui.
„Diskusija buvo audringa, nes nuomonių skirtumai tebėra didžiuliai“, – po užsitęsusių vakaro derybų sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
„Neturime sprendinio, kaip rasti konsensusą kvotų klausimu“, – sakė jis.
Liuksemburgo vyriausybės vadovas Xavier Bettelis po derybų žurnalistams sakė, jog „pavojinga galvoti, kad galime apsieiti be nuolatinio mechanizmo“.
Prieš viršūnių susitikimo pradžią keturių rytinių bloko valstybių lyderiai pasiūlė skirti 35 mln. eurų išorės sienų apsaugos stiprinimui.
Tačiau X. Bettelis, M. Rutte ir kiti lyderiai pareiškė, kad pinigai neturėtų būti priemonė šalims išsisukti nuo prievolės priimti migrantus ir pabėgėlius.
„Tai, ką daro V. Orbanas, yra gėdinga!“ – pareiškė Nyderlandų premjeras M. Rutte baigiantis susitikimui.
„Jei tam bus leista įvykti, ES taps vieta, kur kiekvienas perka, ko užsigeidžia“, – pridūrė jis.
„Sprendžia dauguma“
V. Orbanas aktyviausiai iš rytinių narių stovyklos lyderių priešinasi pabėgėlių ir migrantų priėmimui. Vengrijos premjeras tvirtina, kad regionas nesugebės integruoti šių žmonių ir dėl to jo saugumui kils grėsmė
ES šaltiniai sakė, kad dar yra galimybių pamėginti sumažinti nuomonių skirtumus dėl dalijimosi pabėgėlių našta, turint galvoje, kad palyginti su ankstesniais metais, šiuo metu blokas patiria kur kas mažesnį spaudimą dėl migrantų srautų.
Birželio terminas reformuoti prieglobsčio taisykles buvo nustatytas, nes vasarą, tikėtina, vėl padaugės migrantų, mėginsiančių laivais per Viduržemio jūrą pasiekti Europos krantus.
Dėl ES bendradarbiavimo su Libija ir Turkija į Italiją bei Graikiją plūstančių migrantų srautai pastaraisiais mėnesiais ir apskritai šįmet smarkiai sumažėjo, tačiau baiminamasi naujų krizių.
D. Tusko komentarai prieš viršūnių susitikimą įžiebė ginčą su Europos Komisija, inicijavusia kvotų sistemą.
ES pareigūnai nurodo, kad pagal kvotų sistemą buvo perkelti kiek daugiau nei 32 tūkst. žmonių – 90 proc. atitinkančių kriterijus asmenų. Iš pradžių planuota pagal šią sistemą po Bendrijos nares paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.
ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas sakė, kad D. Tusko išsakyta pozicija yra „nepriimtina“ ir „antieuropinė“.
Po derybų M. Rutte pareiškė: „Mums neramu dėl D. Tusko konsensusu grindžiamo požiūrio“.
„Svarbu, kad kraštutiniu atveju Taryba (valstybės narės) gali priimti sprendimą balsų dauguma“, – pažymėjo jis.