Varšuvoje priešais prezidentūros rūmus maždaug tūkstantis demonstrantų laikė uždegtas žvakes ir dainavo protesto dainą pagal populiarios Kalėdų giesmės melodiją. Vėliau jie patraukė prie parlamento.

Protestuotojai reikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda vetuotų du naujus įstatymus. Šie teisės aktai, praėjusią savaitę priimti konservatorių dominuojamo parlamento, pasak Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Nilo Muižnieko, „toliau ardo valdžių atskyrimo ir teisinė valstybės“ principus.

„Tikimės, kad prezidentas imsis veiksmų prieš įstatymus, kuriais pažeidžiama konstitucija“, – protestuotojams per garsiakalbį pasakė viena akcijos organizatorių Weronika Waszewska.

Panašios demonstracijos vyko dešimtyse Lenkijos miestų ir miestelių, įskaitant Poznanę, Ščeciną ir Gdanską, rodo televizijos ir kitų žiniasklaidos priemonių reportažai.

Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) dominuojamas parlamentas priėmė naują Aukščiausiojo Teismo ir Nacionalinės teismų tarybos reformų versiją. Dėl šių reformų liepos mėnesį vyko masiniai protestai, JAV valstybės departamentas reiškė susirūpinimą, o Europos Sąjunga grasino sankcijomis.

Naujasis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį sakė numanantis, kad ES kitą savaitę įves precedento neturinčias sankcijas, galinčias atimti iš jo vyriausybės balsavimo dėl šių reformų teises.

Europos Komisija kitą trečiadienį „tikriausiai suaktyvins“ ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl teisinės valstybės principo pažeidimų, Briuselyje dalyvaudamas savo pirmame ES viršūnių susitikime žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Realias sankcijas Lenkijai turi patvirtinti visos kitos ES narės. Tai reiškia, kad jas galėtų vetuoti Vengrija, taip pat konfliktuojanti su Briuseliu demokratijos klausimais.

Lenkijos PiS vyriausybė, iškart po savo atėjimo į valdžią 2015 metų pabaigoje ėmėsi keisti teisėtvarkos sistemą, tvirtina, kad šios reformos būtinos, siekiant kovoti su korupcija ir pertvarkyti sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities.

Tačiau Europos Komisija perspėjo, kad šios reformos kelia grėsmę demokratiniams ir teisinės valstybės principams, kurių šalys yra pasižadėjusios laikytis stodamos į ES.

Briuselis Varšuvą griežtai kritikavo ir dėl virtinės ankstesnių teismų reformų.

PiS taip pat pasiūlė reformą rinkimų įstatymui, esą suvaržysiančią galimybes sukčiauti, bet opozicija teigia, kad to nebus ir kad reforma tik nulems pažeidimus balsuojant.