Už biudžeto projektą balsavo 55, o prieš – 41 parlamento narys.
Valstybės biudžetas paremtas prognoze, jog Estijos ekonomika augs 3,3 proc. Prognozuojamas 0,25 proc. BVP deficitas. Išlaidos ir investicijos sudarys 10,58 mlrd. eurų, o pajamos – 10,33 mlrd. eurų.
Palyginus su šiais metais, išlaidos padidės 922 mln. eurų, arba 9,5 proc., o pajamos – 986 mln. eurų, arba 10,6 proc.
Socialinės apsaugos sistemai bus skirta 3,1 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 1,4 mlrd. eurų, švietimo sistemai – 1 mlrd. eurų.
Ateinančiais metais rekordinė dalis – 2,11 proc. BVP, arba 528 mln. eurų, – bus skirta krašto apsaugai, kas viršys tikslinę NATO 2 proc. BVP ribą. Tai „didžiausias karinis biudžetas valstybės istorijoje“, pažymėjo gynybos ministras Juris Luikas.
Estija nuosaviems gynybos pajėgumams didinti skirs apie 2 proc. BVP, arba 490 mln. eurų. 12 mln. eurų bus skirta NATO sąjungininkų kariams būtinai infrastruktūrai įrengti, o sąjungininkų priėmimui – dar apie 6 mln. eurų. Pagal gynybos investicijų programą, papildomai 20 mln. eurų bus skirta amunicijai, iš kurių 10 mln. eurų, esant reikalui, bus skirta iš vyriausybės rezervo.
Remiantis numatomais mokesčių pakeitimais, neapmokestinamos mėnesio pajamos mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams bus padidintas iki 500 eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad iki 1200 eurų iki mokesčių uždirbantys žmonės per mėnesį papildomai „į rankas“ gaus iki 64 eurų. O mažiausiai uždirbančių žmonių grynasis atlyginimas padidės iki 15 proc. Valstybės biudžetui tai ateinančiais metais kainuos 182 mln. eurų.