Keli tūkstančiai juodai vilkinčių karių, valstybės tarnautojų ir studentų, į striukes įsisegusių baltas gėles, nepabūgo šalto oro ir susirinko prie paminklo baisiam Antrojo pasaulinio karo įvykiui, tebepriešinančiam Kiniją ir Japoniją.
Mieste gaudžiant sirenoms į orą paleista tūkstančiai baltų karvelių.
Sakydamas kalbą susirinkusiems paminėti tragedijos, vienas aukščiausio rango Kinijos pareigūnų prisiekė niekuomet nepamiršti „didžiulės katastrofos“ kilusios dėl „militarizmo Japonijoje“, tačiau pabrėžė, kad abi šalys konkurentės turi judėti į priekį.
„Kinija ir Japonija yra artimos kaimynės – kaimynės, negalinčios persikelti kitur“, – sakė parlamento institucijai vadovaujantis Yu Zhengshengas.
Kinija ir Japonija turėtų pasinaudoti savo „ilgą ir turtingą istoriją“ menančiais ryšiais ir „pagilinti draugystę“, pabrėžė Yu Zhengshengas, vengdamas užuominų apie daug ginčų keliančias Nankino žudynes.
Anot Kinijos, nuo 1937 metų gruodžio 13-osios, kai į šalį įsiveržę Japonijos kariai užėmė Nandzingą – tuometę sostinę, vadintą Nankinu – apie 300 tūkst. civilių ir kareivių buvo nužudyti per šešias savaites trukusius žudymus, kankinimus, žaginimu, padegimus ir plėšimus.
Abi valstybes iki šiol nesutaria dėl skerdynių masto, o Japonijos ultrakonservatyvioji stovykla apskritai neigia, kad vyko žudynės.
Oficialiai Japonija pripažįsta, kad „įvyko plataus masto civilių žudymas, plėšimas ir kiti veiksmai“, tačiau sako, kad „yra sunku“ nustatyti tikruosius skaičius.
Šaltojo karo metu ši tema buvo nustumta į šalį, bet per pastaruosius dešimtmečius vėl išniro į paviršių.
Vadovaujant Xi Jinpingui Kinija stiprino pozicijas tarptautinėje arenoje, o Japonijoje, pasak kritikų, revizionistai tapo drąsesni vadovaujant konservatyvių pažiūrų premjerui Shinzo Abe.
2014 metais minint Nankino žudynių metines Kinija oficialiai paskelbė gruodžio 13-ąją Nacionaline atminimo diena ir taip padidino šios tragedijos žinomumą.
Pernai Nandzinge sakydamas kalbą Xi Jinpingas pareiškė, kad 300 tūkst. aukų nužudymo negalima paneigti.
Tačiau per visoje šalyje trečiadienį televizijos transliuotą ceremoniją, dėl kurios saugumo sumetimais buvo uždaryta didžioji dalis miesto, Xi Jinpingas kalbos nesakė ir nedėjo vainikų.
Tarptautinių ryšių ekspertas Pekino universitete Liang Yunxiangas sako, kad Kinija karo prisiminimus gaivina siekdama panaudoti juos prieš Japoniją sprendžiant mūsų dienų nesutarimus, pavyzdžiui, dėl jūrinių teritorijų.
„Šiuo metu tarp abiejų valstybių esama nesutarimų, taigi, išnyra istorinės problemos. Visa istorija yra moderni“, – sakė Liang Yunxiangas.
Dabar tebegyvena tik mažiau nei 100 žmonių, išlikusių per Nankino skerdynes, o abi buvusios priešininkės ne kartą pareiškė trokštančios žvelgti į priekį ir vengė neigiamai paveikti didelio masto dvišalės prekybos santykiams.
„Xi negali išvengti Japonijai priešiškų nuotaikų, nes nacionalizmas yra jo politinės galios šaltinis. Tačiau giliai širdyje jis tikriausiai tikisi pagerinti santykius su Japonija“, – sakė Aiči universiteto Kinijos studijų profesorius Mitsuyuki Kagami.
Prie paminklo Nandzinge grojant gedulingai muzikai kariai atnešė aštuonis didelius vainikus, simbolizuojančius aštuonis dešimtmečius po žudynių.
Tada nuskambėjo „taikos varpas“, minutę laiko visame mieste gaudė sirenos ir automobilių garso signalai.
Jaučia sąžinės graužatį
Abiems šalims sunkiai sekasi į šalį nustumti Japonijos vykdytą agresiją, o Sh. Abe, karo laikų ministro anūkas, kaltinamas mėginimais užglaistyti istoriją.
2015 premjeras sakė, kad „jaučia sąžinės graužatį“ dėl Japonijos veiksmų Azijoje, bet pabrėžė, kad Japonijos ateities kartos neprivalo nuolatos atsiprašinėti. Tokie jo komentarai susilaukė kritikos iš Kinijos ir Pietų Korėjos, irgi nukentėjusios nuo japonų okupacijos per karą.
Japonijos politikai taip pat ne kartą užrūstino savo kaimynes Azijoje, apsilankydami Tokijuje esančioje Jasukunio šventykloje, skirtoje pagerbti visiems karuose žuvusiems japonams, tarp kurių esama nuteistų karo nusikaltėlių.
Kinijos skelbiamų Nankino žudynių aukų skaičiumi abejoja ir kai kurie akademikai Vakaruose. Pasak jų tikrasis skaičius tikriausiai yra daug mažesnis – keliasdešimt tūkstančių. Vis dėlto nė vienas autoritetingas istorikas neneigia, kad skerdynės vyko.
Karo metu nuo Japonijos smarkiai nukentėjusi Kinija puoselėja tebeširsta ant Tokijo, nes mano, kad ši šalis, kitaip nei buvusi nacistinė Vokietija, niekada neišpirko visos savo kaltės dėl karo.
2005 metais dviejų valstybių santykiai pašlijo, Kinijoje kilus retiems protestams prieš Japoniją dėl jos veiksmų per karą.
Tačiau analitikai sako, kad stabilumu susirūpinę Kinijos vadovai itin bijo leisti vėl įsiplieksti tokioms nuotaikoms, nes tai gali sukelti keblumų valdančiajai Komunistų partijai.